tag:blogger.com,1999:blog-52954535301633031182024-02-08T03:50:06.205+02:00Čia Vytautas rašoĮvairios mano mintys ir šiaip pastebėjimaiVytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.comBlogger52125tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-40078494697999674252013-10-05T15:29:00.001+03:002020-12-08T09:43:24.138+02:00Visai paprastas <a href="http://douweosinga.com/projects/visited?region=world">puslapiukas</a>, parodantis kokios šalyse esu buvęs.
Kai pasižiūri į gaublį - tai ne tiek ir daug....<br />
<br />
<img src="http://chart.apis.google.com/chart?cht=map:fixed=-70,-180,80,180&chs=450x300&chf=bg,s,336699&chco=d0d0d0,cc0000&chd=s:99999999999999999999&chld=VA|GB|SK|RS|PL|NL|LT|LV|IT|DE|FR|EE|DK|CZ|HR|BE|AT|RO|TR|BY" width="450" height="300" ><br/>visited 20 states (8.88%)Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-61787248401025023632013-08-29T15:49:00.000+03:002013-08-29T15:58:43.607+03:00Nokia, fotografijos ir vasaraJau pora mėnesių naudojuosi Nokia Lumia 720, t.y. toks vidutinės klasės išmanusis, kurį įsigijau daugiau iš noro pabandyti kažką kitokio nei visi kiti, nei norėdamas "geriausio smatfono". Nesigailiu, netgi džiaugiuosi ir visai tampu nokia/WP8 advokatas. Gal man ir bet kuris telefonas patiktų, kuris veikia ir turi dauguma reikalingų funkcijų. Viena iš funkcijų, kuri man sukelia keistus jausmus - fotografavimas (bijau kad man gali nebereikėti foto aparato, kurį jau naudoju daugiau nei metus), o gaudyti vaizdus man patinka. Vis dėl to, taip kaip su foto aparatu - su telefonu nenufotografuosi, bet greitus kadrus ar momentus, kai fotoaparatas paliktas, gerai užpildo ir gudrafonas.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEix2fsAKquc9VT-kcagJAt-qRdDv8fcmJTkjhRnFGGuZHB6dMuUzqH3M0cryfdhJa_NJQTfVzJgj9JpBJNhlVCB4PEMZ3L9-0ez74zQU-hEHRTAEJ22-9WxdDoR_UxhuPltG-Rvl7yPXFRP/s1600/WP_20130827_004.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEix2fsAKquc9VT-kcagJAt-qRdDv8fcmJTkjhRnFGGuZHB6dMuUzqH3M0cryfdhJa_NJQTfVzJgj9JpBJNhlVCB4PEMZ3L9-0ez74zQU-hEHRTAEJ22-9WxdDoR_UxhuPltG-Rvl7yPXFRP/s640/WP_20130827_004.jpg" width="361" /></a></div>
Tai va tokia popietė buvo anadien.<br />
<br />
Gražių jums likusių vasaros dienų!<br />
<br />
VytautasVytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-58109408943123022152013-07-13T00:18:00.000+03:002013-07-13T00:23:14.686+03:00Džekas Ryčeris - įspūdžiai po filmo<a href="http://stkarnick.com/culture/wp-content/uploads/2013/01/reacher-01.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="320" src="http://stkarnick.com/culture/wp-content/uploads/2013/01/reacher-01.jpg" width="215" /></a>Vakar baigdamas darbą net nesapnavau kad papulsiu kur nors netoli kino teatro. Priešsavaitgalinėmis nuotaikomis su Pačia nusprendėme aplankyti prekybos centrą, kuris kaip tyčia buvo Akropolis. Įveikę alkį ir kelis apsipirkimo raundus stovėjome prie kino teatro ir galvojom: "Gal kokį filmą pažiūrėti". Visiškai nuotaikos vedami atsisakėm žiūrėti "Vargdienius", nes drama. Pasirinkome kriminalinę dramą "Džekas Ryčeris". Visiškai nieko apie filmą nežinojau prieš įeidamas į salę, net gi to, kad pagrindinis aktorius - Tom Cruise (buvo malonus siurprizas). Po filmo supratau, kad šitas filmas pataikė į mano intelekto lygį ir jo nenustelbė (kaip buvo su "<a href="http://www.tapinas.lt/2012/12/hobitas-netiketa-kelione-visos-keliones-turi-pradzia-subjektyvi-recenzija/">Hobitu</a>"), todėl jaučiau labai didelį malonumą, gal beveik ir <a href="http://www.tzz.lt/k/katarsis">katarsį</a>. Labai noriu pasidalinti visais įspūdžiais iš filmo, bet nenoriu išduoti filmo intrigos, tai pabandysiu kažkaip išlaviruoti.<br />
Jau pati pradžia patraukė istorijos pasakojimu vaizdais, be jokio teksto tik ikoniniais kadrais ir netrukdančia "gaudyti mintį" muzika. Gal aš jau per daug pratęs prie standartinių detektyvų, tai 15 minučių intro (laiko tikrai nematavau) buvo šabloninis detektyvas pateiktas tikrai labai estetiškai.<br />
Veliau siužetinė linija nebuvo perdėm naujoviškai ir orginali, labiau primenantį seną gerą "Robiną iš miško" ar "Tadą Blindą", bet filmo juokeliai jį pakėlė tiesiog į visai kitą lygį. Juokas ištinka netikėtai ir tikrai subtiliai, kai maža užuomina laidžia fantazijai nusipiešti atskirus nukrypimus nuo siužeto ar net visai naujas istorijas. Čia tikriausiai scenaristui reiktų paspausti dešinę ir padėkoti už tikrai vertingai išleistus 11 litų. Smagu ir tai kad filmo nuotaika yra gana rimta, susikaupus, kaip detektyvo ar įtempto veiksmo filmo, bet tos jumoro pauzės tokios nelauktos ir neparuoštos, kad gali suabejoti ar jie čia iš vis rimtai (nėra foninio juoko, tai ne visi žino ar čia reikia juoktis, todėl dažnokai girdėjau tik savo juoką salėj).<br />
Filmo kulminacija irgi neapsiėjo be netikėtų pokštų, bet dėl vieno siužetinio sprendimo aš turėčiau ir nepalankių pastabų. Nesvarbu, kad visi žiūrovai pritarė herojaus elgesiui ir lengviau atsikvėpė po jo poelgio, bet ne visus poelgius gali pateisinti vien dėl to, kad "taip papraščiau".<br />
Galutinė išvada yra labai teigiama - filmo žiūrėjimas buvo tikras malonumas, todėl jį drąsiai rekomenduoju. Gal kiek konkretesnis aprašymas yra <a href="http://stkarnick.com/?p=23784">čia</a>, bet jaučiu kad mano nuotaika po filmo panaši.<br />
<br />Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-471415512286828672013-01-31T12:40:00.000+02:002013-01-31T12:41:18.483+02:00Jau visi pasiuto rašyti apie Google Maps'ų "Street view" vaizdą Lietuvoje. Tai net ir man knietėjo ką nors "savo" susirasti. Radau mūsų automobiliuką priparkuotą prie žmonos darbo:<br />
<br />
<iframe frameborder="0" height="314" marginheight="0" marginwidth="0" scrolling="no" src="https://maps.google.com/maps?f=q&source=embed&hl=lt&geocode=&q=Pakruojis,+%C5%A0iauli%C5%B3+apskritis,+Lietuvos+Respublika&aq=0&oq=Pakruojis&sll=37.0625,-95.677068&sspn=54.489258,79.013672&t=h&ie=UTF8&hq=&hnear=Pakruojis,+Pakruojo+rajono+savivaldyb%C4%97,+%C5%A0iauli%C5%B3+apskritis,+Lietuvos+Respublika&layer=c&cbll=55.977428,23.842557&panoid=RMqzOwT-onuEpxqz9vyQHg&cbp=13,334.48,,0,13.84&ll=55.968827,23.842564&spn=0.030166,0.096474&z=13&output=svembed" width="562"></iframe><br />
<small><a href="https://maps.google.com/maps?f=q&source=embed&hl=lt&geocode=&q=Pakruojis,+%C5%A0iauli%C5%B3+apskritis,+Lietuvos+Respublika&aq=0&oq=Pakruojis&sll=37.0625,-95.677068&sspn=54.489258,79.013672&t=h&ie=UTF8&hq=&hnear=Pakruojis,+Pakruojo+rajono+savivaldyb%C4%97,+%C5%A0iauli%C5%B3+apskritis,+Lietuvos+Respublika&layer=c&cbll=55.977428,23.842557&panoid=RMqzOwT-onuEpxqz9vyQHg&cbp=13,334.48,,0,13.84&ll=55.968827,23.842564&spn=0.030166,0.096474&z=13" style="color: blue; text-align: left;">Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą</a></small><br />
<br />
<span style="font-size: small;">Gal ir smagi funkcija, juolab, kad labai šauniai įsideda į tinklaraštį.<span style="font-size: small;"> </span></span><br />
<span style="font-size: small;"><span style="font-size: small;"> <span style="font-size: small;">Nors pažiūrėjus ką žmogus <span style="font-size: small;">sėdėdamas prie kompiuterio gali sužinoti <span style="font-size: small;">apie betku<span style="font-size: small;">rį <span style="font-size: small;">žmogų, darosi truputį nejauku<span style="font-size: small;">...</span></span></span></span></span></span></span></span><br />
<span style="font-size: small;"><span style="font-size: small;"><br /></span></span>
<span style="font-size: small;"><span style="font-size: small;"><iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" mozallowfullscreen="" scrolling="no" src="http://embed.ted.com/talks/lang/lt/markham_nolan_how_to_separate_fact_and_fiction_online.html" webkitallowfullscreen="" width="560">Na bet tai tik dar kartą įrodo, kad </iframe></span></span><br />
<br />
<span style="font-size: small;"><span style="font-size: small;">Na bet tai tik dar kartą parodo, kad reik<span style="font-size: small;">ėtų visada elgtis teisingai ir nereikės bijoti viešumo.</span></span></span>
Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-19547764535558664092012-07-17T08:37:00.001+03:002012-07-27T08:36:29.064+03:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.flickr.com/photos/juozas/7585443656/" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" title="dovanos iš dangaus by Vytautas Girdzijauskas, on Flickr"><img alt="dovanos iš dangaus" height="375" src="http://farm9.staticflickr.com/8281/7585443656_a6e7c85a56.jpg" width="500" /></a></div>
<br />
Visi mano draugai, su kuriais buvau susitikęs per pastarąjį mėnesį, jau žino, kad turiu foto aparatą ir ne todėl, kad visi to būtų labai laukę (čia tik aš vienas laukiau), bet todėl kad jau spėjau visiem įkyrėti befotografuodamas kiekvieną žingsnį. Supratau kad noriu fotografuoti ir bent truputį išmokti manipuliuoti įvairiomis aparato funkcijomis. Tam reikalui įsigijau tokį daiktą: <a href="http://www.dpreview.com/reviews/canong1x">Canon powershot G1 X</a>. jis yra vienas iš tų "hibridų", kuriame bandoma išlaikyti aukštą nuotraukų kokybę (kaip profesionaliame), bet tuo pačiu padaryti jį nedidelį (be to ir objektyvas nekeičiamas). Kol kas abiem aspektais esu labai patenkintas, na gal kasdieniam nešiojimui labiau tiktų dar mažesnis variantas, bet nuotraukų kokybė atstoja tokį nepatogumą. Esu labai patenkintas tuo, kad naudojant "auto" nustatymus ir nelabai ką teišmanant apie fotografavimą, nuotraukos gaunasi geresnės už vidutines (bent man taip atrodo). Na ar tikrai taip yra, spręskite patys, labiau pasisekusias dėsiu <a href="http://www.flickr.com/photos/juozas/">čia</a>. Smagiausia žaisti su visokiais efektais, kurie jau yra įdėti į nustatymus, tad nebereikia žaisti su photoshop'ais. Jau kelias nuotraukas įkėliau <a href="http://rastingumas.lt/post/25580109225/pasivaiksciojau-su-nauju-zaisliuku">čia</a> ir <a href="http://rastingumas.lt/post/25580512888/pratesimas-beje-visos-nuotraukos-su-auto">čia</a>, bet pamaniau, kad tumblr.com nėra pati geriausia vieta publikuoti nuotraukas, todėl atnaujinau seniai užmestą <a href="http://www.flickr.com/photos/juozas/">flickr.com account'ą</a>.Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-50368189038399700252012-05-17T09:45:00.000+03:002012-05-31T15:29:23.726+03:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://blogas.ateitis.lt/wp-content/uploads/2012/05/96724309_985b8acd3f.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="http://blogas.ateitis.lt/wp-content/uploads/2012/05/96724309_985b8acd3f.jpg" width="320" /></a></div>
Jau turbūt pasiilgot mano įrašų, čia tik <a href="http://blogas.ateitis.lt/sugundyti-skaitymu/">nuoroda į mano tekstuką ateitininkų tinklaraštyje "Neliberaliai"</a>. Smagaus skaitymo ir apsiskaitymo!Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-36462476554220730602012-04-15T22:42:00.000+03:002012-04-15T22:44:12.569+03:00Sveikinu su šv. Vėlykom<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQ_wcEmWwFS1fkq3zozeiqVvAH4xeVxmTaA-BnCxFrhgDi8pzJ_g7Mt0s23pKM1B0AzR1hbMtpudIzPrsZ1Vp3yL538v5o_fLjuvGfXgQgy5Rc5q-Qi-RiPhkCdOGRhOl6jBXFh6ESD2F5/s1600/easter-morning.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="315" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQ_wcEmWwFS1fkq3zozeiqVvAH4xeVxmTaA-BnCxFrhgDi8pzJ_g7Mt0s23pKM1B0AzR1hbMtpudIzPrsZ1Vp3yL538v5o_fLjuvGfXgQgy5Rc5q-Qi-RiPhkCdOGRhOl6jBXFh6ESD2F5/s320/easter-morning.jpg" width="320" /></a></div>
Vienok jau mano <a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/02/ka-gi-pats-nesitikejau-kad-taip-gausis.html">pasiryžimas </a>buvo gavėnios rėmuose, tai visai į temą yra ir šv. Velykos. Aš pastebiu, kad net ir aktyvesni katalikai nepakankamai įvertina šitos šventės vertę. Juk būtent čia yra visa krikščionybės esmė. Būtent šiandien švenčiame pergalę prieš mirtį. Švenčiame <a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/03/kelinta-diena-yra-sekmadienis.html">aštuntąją dieną</a>, kai pats Dievas mus pakvietė būti pasaulio bendrakūrėjais. <br />
Mėgstu tokį kryžiaus vaizdavimą - be nukryžiuotojo ir su permesta skara (dažniausiai violetine ar sodriai raudona). Jis simbolizuoja prisikėlimą. Simbolizuoja tai, kad kančia už kitus - atneša pergalę. Net ir du paskutiniai mano matyti filmai paremti šita mintimi. Šiandien pažiūrėjau jau seniai atidėtą filmą <a href="http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/kino-kodas-vaziuok-arba-lenktyniu-fizika-ir-jausmu-metafizika-4-184614#axzz1s1ms7Y2n">"Važiuok" 2011</a>, kurį pavadinčiau meditatyviu veiksmo filmu arba kokiu nors mišrūnu iš "Kill Bill" ir "Greiti ir įsiutę". Filmas gal ir nėra ypatingas, bet pasiaukojimas dėl kito, nebijant prarasti savo gyvybės - gilia kabina. Panašiai "sukaltas" ir <a href="http://www.prior.lt/lt/pagrindinis-meniu/zinios/kas-is-tiesu-yra-bado-zaidynes.html">"Bado žaidynės" 2012</a>, nors tokiu pasakymu galiu papiktinti fantastikos mėgėjus. Pasirodo <a href="http://www.pinigukarta.lt/apzvalgos/knygos-2/pramogine-literatura/bado-zaidynes">"Bado žaidynės"</a> - gana kultinė paauglių knygų trilogija, besilygiuojanti į Harį Poterį. Šitą filmą pažiūrėjau visai netikėtai - tiesiog norėjom nueiti į kino teatrą ir pasirodė visai nieko aprašymas, o fantastika tiek man, tiek mano žmonai visai patinka. Po filmo likome labiau nei patenkinti, ne tiek siužetu ir idėjomis, kiek charakterių ryškumu ir sakyčiau labai talentinga kinematografija - ypač pauzėmis. <a href="http://cnn.com/video/?/video/bestoftv/2012/04/10/pmt-gary-vaynerchuk.cnn">Tyla - galingas įrankis</a> (apie tylos meistrą įrašo pabaigoje), bet jį reikia mokėti valdyti. <br />
Mano šitas sveikinimas, pradėtas Velykų dieną ir nusikėlęs į Atvelykį, atsirado po dviejų savaičių tuštumos. Šita mano tyla tikrai nėra kažkaip meistriškai apgalvota ar sustrateguota, o tiesiog natūraliai - ištiko. <br />
Šiandien manė vėl nustebino mūsų parapijos klebonas - per pamokslą pakeitęs mano požiūrį į apaštalą Tomą. Visi žinom posakį "Neviernas Tamošius" ar tiesiog atsimenam <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-04-15-ii-velyku-sekmadienis-atvelykis-dievo-gailestingumo-svente-jn-20-19-31-ramybe-jums/80207">Jono evangelijos aprašymą</a>, kad apaštalas Tomas prisiekinėjo nepatikėsiąs Jėzaus prisikėlimu, kol neįdės piršto į jo žaizdas. Kaip ir mes niekuo netikim, kol nepačiupinėjam ar neparagaujam. Pasirodo - tai sveikai mąstančio žmogaus savybė, nes tik patyrę Dievo buvimą šalia, gali Juo iš tikro tikėti. Tomas, pamatęs Jėzų, "įėjusį durims esant užrakintoms", nebesirūpino žaizdomis ir kitomis detalėmis, bet bandė suvokti džiaugsmą, kurį dovanoja Prisikėlimas. Ne veltui po to <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Thomas_the_Apostle">Tomas pasiekė net ir Indiją</a>, skelbdamas gerąją naujieną.<br />
Galiausia, jei vis dar nepavyko pajusti Velykų - rekomenduoju filmą <a href="http://www.imdb.com/title/tt1506452/">"Popas" 2009</a>. Žiūrėjimo kokybei padėtų trijų kalbų mokėjimas: rusų, vokiečių ir latvių, bet ir angliški titrai nesugadins filmo esmės. Visa laimė, kad ir rusų, ir vokiečių galiu suprasti, dar šiek tiek latvių, gerai kad pastarosios filme buvo visai mažai. <br />
Linkiu to tylaus džiaugsmo, kuris nuramina vidines mūsų baimes ir nerimus.<br />
- Kristus prisikėlė!<br />
- Iš tiesų prisikėlė!<br />
<br />
Vytautas [1/<big>∞]</big><br />
<br />Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-21788280335610475932012-04-02T00:00:00.000+03:002012-04-02T00:00:10.277+03:00Paskutintas - NEpaskutintas!<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.jmg-galleries.com/blog_images/041207_reflecting_art_520c.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="640" src="http://www.jmg-galleries.com/blog_images/041207_reflecting_art_520c.jpg" width="417" /></a></div>
<span style="font-size: small;">Šiandien norėjau parašyti kokį įspūdingą tekstą, kokia netikėta tema, bet negailestingai artėjant rytui, likau prie įsivertinimo. Tai kaip gi man sekėsi? </span><br />
<span style="font-size: small;">Supratau kad šitame įraše visos išsamios apžvalgos nebus, nes kažkaip pasirodė daugoka, kai pagalvojau apie 40-ies įrašų peržiūrėjimą ir analizę. Po tokio darbelio pasidalinsiu keliomis įžvalgomis, kurios man pasirodė svarbios paminėti. </span><br />
<ul>
<li><span style="font-size: small;">Parašyti gerą tekstą man reikia daugiau nei vieno vakaro po darbo ir visų kitų įsipareigojimų. Populiariausiais tapę tekstai buvo arba mano ilgai nešiotų minčių arba gana ilgo naršymo bei informacijos rinkimo rezultatas.</span></li>
<li><span style="font-size: small;">Parašiau daug lėkštų tekstų, dėl kurių retas nori vėl sugrįžti. Būtų ypatingai malonu, jei parašytumėte kurie įrašai jums atrodo verti pasidalinti bent su vienu savo draugu. Galite parašyti numerį ([xx/40]) ar tiesiog apie ką, bet geriau numeris ar bent tikslus pavadinimas. </span></li>
<li><span style="font-size: small;">Tikriausiai pradėti reiktų nuo vieno tinklaraščio, nes šokinėjimas per du (ir kartą trečiame), ganėtinai išblaškė mano ir (kiek itariu) skaitytojų dėmesį. Nebent yra kitaip.</span></li>
<li><span style="font-size: small;">Į galą pritrūkau prasmingų idėjų, kurios būtų naudingos skaitytojui, tai pradėjau rašyti apie save ir savo užsiėmimus. Nors iš kitos pusės, tokiu būdu tiesiog pristatau save ir galiu atrasti žmonių, kuriems panašios idėjos ir problemos yra aktualios. Bet jaučiu kad pradėjau susireikšminti.</span></li>
<li><span style="font-size: small;">Įtraukti žmones į diskusijas ir komentarų rašymus irgi yra talentas, kurio matyt dar neatskleidžiau. Bet visi komentarai ir padrąsinimai man tikrai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir palaikė kovoje prieš tingulį ar norą miegoti kiekvieną vakarą. Gavau net du kritinius komentarus apie tą patį: žvaigždutes ir paaiškinimus puslapio apačioje. Negavau jokio atsiliepimo, kad žvaigždučių nenaudojimas pagerintų mano tekstus, bet daugiau kritikos irgi nebuvo, gaila truputį.</span></li>
<li><span style="font-size: small;">Kaip ir rašant mokyklos rašinius, taip ir šituos įrašus mano produktyvumas didėja artėjant vidurnakčiui ir mažėja artėjant trečiai valandai ryto. Gaila, kad lieka mažai laiko miegui, bet kaip gerai kad yra sugalvoti savaitgaliai!</span></li>
<li><span style="font-size: small;">Pasirodo rašymas man </span><span style="font-size: small;">nėra </span><span style="font-size: small;">svetimas užsiėmimas, tai kol bus skaitančių - gražbyliausiu. Pakeliui gal ką vertingo išmoksiu. </span></li>
</ul>
<span style="font-size: small;">Visos kitos kilusios mintys jau atrodo kiek pritemptos, todėl čia ir baigsiu. </span><br />
<span style="font-size: small;">Žinau kad mano tekstus pastoviai skaitė apie 20-30 žmonių, tai jei save laikote tame skaičiuje (tai reiškia kad perskaitėte daugiau nei penkis įrašus) prašau pasidalinti savo mintimis, vertinimais, įspūdžiais, patarimais, kritika, nusivylimu ar džiaugsmu (skirkit kokias 15 min.). Su pagyrimais neįsijauskit, nes be pasitikėjimo savimi (nesakau kad man jo netrūksta), man jie nieko daugiau neduoda. Įdomu kokios temos ar kryptys buvo įdomiausios, apie kurias norėtumėte daugiau tekstų? Ar jums labiau patiko man svarstymai, ar geriau nuorodos į protingus vaizdo įrašus/tekstus? O gal reikia kokio derinio, kaip kad mano tekstai, o (pvz.) sekmadieni - ką aš skaičiau/žiūrėjau? Kokiu ritmu turėčiau rašyti? Manau per savaitę būtų produktyvu 2-3 tekstai. Gal turit minčių kaip planuoti tekstus? Kaip rasti temas? Rašykit jei kyla bet kokia mintis, ji tikrai padės man augti (jei čia kam nors rūpi, aišku ;P). Atspėkit kuris įrašas tapo populiariausiu - kas atspės pirmas (arba arčiausiai tikslo) gaus mano jau perskaitytą </span>„<span style="font-size: small;">Computer Bild Patarėjas</span>“ nr. 1/2012 su CD (perlenktas, bet nesutrintas).<br />
Antradieniu planuoju išsamią visų tų 40 -ies tekstų statistinę analizę, apžvalgą ir dar kilsiančias išvadas. Ryt padarysiu pertrauką - manau kad nusipelniau.<br />
Ačiū už dėmesį ir laiką!<br />
Ypač dėkoju Martynui P., Jonui, Andriui, Jurgai, Simonui, Žygimantui, Ingai, Inesai, Sigitui Antanui, Justinai, Juliui, Sauliui, Alfredai, Martynui V., Aidai, Iolantai, Mantui, Vytautui, Vitai, Ingridai, Arūnui, Seržui ir Šarūnei už komentarus!<br />
<br />
Vytautas [40/40] I DID IT !!! <br />
Nuotrauka iš <a href="http://www.jmg-galleries.com/blog/2007/07/23/the-art-of-always-being-prepared-for-all-types-of-photography/" target="_blank">ČIA</a>.Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-32122800814230134912012-04-01T02:03:00.000+03:002012-04-01T20:54:38.369+03:00Jau įdiegiau Linux Mint<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOlGvaXC39_dNbM3vKCj3hktV7OGImu8zDNLgzOyahl9UHlp1V2P7ewZQLCte-KXZ0O9sPUy8QNcwAHg2QECr5-Jh4b8CCApUbRrPuIIePMPJFdsH4A8PZlFIb-PRIEv2iKM03P5L1rr2e/s1600/mano+Linux+mint.png" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="250" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOlGvaXC39_dNbM3vKCj3hktV7OGImu8zDNLgzOyahl9UHlp1V2P7ewZQLCte-KXZ0O9sPUy8QNcwAHg2QECr5-Jh4b8CCApUbRrPuIIePMPJFdsH4A8PZlFIb-PRIEv2iKM03P5L1rr2e/s400/mano+Linux+mint.png" width="400" /></a></div>
<span id="goog_753776689"></span><span id="goog_753776690"></span><a href="http://www.blogger.com/"></a>Trumpi įspūdžiai įdiegus Linux Mint'ą, gal padės mąstant apie galimybę pereiti prie atviro kodo operacinės sistemos. <a href="http://rastingumas.lt/post/20242947802/visa-sestadieni-skyriau-linux-mint-12-x64-kde" target="_blank">Raštingumas.lt [39/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-917687227688523642012-03-31T01:19:00.000+03:002012-03-31T01:21:24.180+03:00Stalo žaidimų miestas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://photos1.meetupstatic.com/photos/event/9/c/4/a/event_22540010.jpeg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="244" src="http://photos1.meetupstatic.com/photos/event/9/c/4/a/event_22540010.jpeg" width="320" /></a></div>
Kuris Lietuvos miestas taps stalo žaidimų sostine? Atrodo be konkurencijos buvo yra ir bus Vilnius su savo D6 ir visomis kitomis parduotuvėmis. Kaunas tik bando vytis, ką pastebėjo jau minėtieji D6 ir <a href="http://www.d6.lt/portal/content/kontaktai" target="_blank">atidarė filialą prie "Šilo"</a>. Nors pats esu iš Kauno, bet negaliu girtis esant kitaip. Apie Klaipėdą nieko negaliu pasakyti, juolab kad net internete nieko neradau (Jei kas radot ir galit mane informuoti, labai nepyksiu). Keista, vienok tai miestas ragavęs vokiškos kultūros (kurioje ir išsivystė stalo žaidimų tradicijos), bet dabar tik pasižymi rusų mažuma ir džiazu (nu gal dar uostu ir jūros švente, truputį). Panevėžys garsėja kuo kitu, bet šiaip tai saugus ir ramus miestas, jei kas jame bando gyventi. O va apie Šiaulius - atskirai.<br />
Jau <a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/03/stalo-zaidimai-tai-kur-suzinoti-kuris.html" target="_blank">rašiau</a> (nedaug), kad Šiauliuose yra vieša <a href="https://www.facebook.com/Kavakuki/info" target="_blank">vieta</a> kassavaitiniams susitikimams žaisti žaidimus, veikia klubas ir Akropolyje YRA stalo žaidimų parduotuvė "Galvosūkių pasaulis". Šiandien mane pasiekė labai džiugi naujiena. "Saulės miestas" (tai ne Šiaulių antrasis pavadinimas, o prekybos centras) paskelbė pavasarinę akciją "<a href="http://www.saulesmiestas.lt/lt/akcijos/699-zaismingas-pavasaris-laimekite-1-is-6-puikiu-s" target="_blank">Žaismingas pavasaris</a>". Atrodo lakoniškas pavadinimas, bet pasirodo perkant bent dvejose ŠM parduotuvėse už 30Lt. ar daugiau galima laimėti stalo žaidimą! Tai tikra svajonė stalo žaidimų entuziastui ir evangelistui. Žinoma, žaidimai tikrai "popsiški" ir galėjo parinkti labiau įtraukiančius žaidimus, bet už <a href="https://traukinukai.wordpress.com/2010/09/01/dixit-recenzija-nr-4/" target="_blank">Dixit</a>'o propagavimą galima viską atleisti. Kaip tikras "Monopolio" ne-mėgėjas nekreipiu dėmesio, kad kiekvieną savaitgalį vyksta šio žaidimo turnyrai. Bet pavasariniame leidinyje, kuriame pristatomos daugumos parduotuvių pavasarinės kolekcijos (rūbai, batai, suvenyrai, aksesuarai ir t.t.) yra ir keletas straipsnių. Negalėjau patikėti - visi apie stalo žaidimus! Du interviu su žinomais Šauliuose sportininkais (vienas iš jų krepšininkas, kitas - šaškininkas, aš jo nežinojau, bet matyt žinomas), ir vienas su Žaislų parduotuvės pardavėja, kuri sakė, kad stalo žaidimai darosi vis populiaresni. Dar vienas straipsnis tiesiog aprašė tuos 6-is žaidimus, kuriuos galima laimėti toje akcijoje. PASAKA!<br />
Mąstant racionaliai, labai keista, kad parduotuvė nusprendė prizu pasirinkti stalo žaidimus, kuriuos dar reikia išmokyti žaisti... Beje nepaminėjau, kad tame leidinyje dar buvo ir testukas: "Koks stalo žaidimas Jums labiausiai tinka?". Labai banalus ir paprastas, bet vis tiek smagu matyti tokias pastangas įsiūlyti žmonėms stalo žaidimus. Aišku - idėja nauja, šviežia, bet ir rizika didelė, kad niekas neužkibs, nes šiaip masė yra vangi ir nenusiteikusi mokytis, kad ir tų lengvų taisyklių. Vienaip ar kitaip - širdis dainuoja matant tokius įvykius.<br />
Keletas minčių, kurios kartojosi per tuos straipsniukus, atrodo kaip žinutės, kurias nori marketingistai įdėti pirkėjams į galvas: Smagu žaisti stalo žaidimus su šeima (smagu kad skatina bendravimą šeimoje); Sėdint vienam namie nebūtina riogsoti prie teliko, kai yra geras galvosūkis; Net ir su kompanija vakarėlyje (ar išvykoje prie kokio ežero) galima pasidėti į šoną alaus skardines ir pasiimti Alias'ą (o geriau Dixit'ą, bet čia po to, kai atsibos pirmasis).<br />
Neretas draugas, išmokęs ir pamėgęs stalo žaidimus, man paliudija, kad vis dažniau vakarėlis ar pasėdėjimas su draugais apsieina be alkoholio. Galvodami apie paauglių vakarėlius tėvai galėtų investuoti į vieną - kitą stalo žaidimą, kad, iš neturėjimo ką veikti, nepradėtų ieškoti svaiginimosi būdų. <br />
Ar Šiauliai taps stalo žaidimų sostine - nedrįstu svajoti, bet ženklų ta linkme matosi, telieka džiaugtis ir toliau kantriai aiškinti taisykles naujokam!<br />
Smagių įspūdžių žaidžiant!<br />
Vytautas [38/40]<br />
Nuotrauka iš http://www.meetup.com/animefan/events/51072732/Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-50038512959796750442012-03-29T23:42:00.000+03:002012-03-29T23:42:41.724+03:00Linux Mint vilionės<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.dedoimedo.com/images/computers_years/2011_2/mint-12-new-theme.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="240" src="http://www.dedoimedo.com/images/computers_years/2011_2/mint-12-new-theme.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
Mano pažaidimai su Linux'ais, gal nelabai rimti, bet tokia žaidimų ir esmė - nesurimtėti! <a href="http://rastingumas.lt/post/20129939107/gundausi-linux-mintu" target="_blank">Raštingumas.lt [37/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-87083105221796397662012-03-29T01:07:00.001+03:002012-04-02T10:59:46.580+03:00Vyriškas dvasingumas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.national-wesleyan.org/national-wesleyan/images/mens.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="http://www.national-wesleyan.org/national-wesleyan/images/mens.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
Šita tema man parūpo, kai supratau, esąs bažnyčioje vienas iš kelių vyriškių tarp daugybė moterų. Tas buvo jau senokai, bet situacija vis dar iš esmės nepasikeitė. Visi vyrai toje bažnyčioje buvo: kunigas, patarnautojas-zakristijonas, keli pensininkai ir aš - studentas. Žinoma, tai nebuvo Velykų sekmadienis ar Kalėdų "bernelių mišios", o tiesiog eilinio sekmadienio šv. Mišios eilinėje bažnyčioje. Matyt vis dar galioja tas pasakymas, kad "tikėjimas tik moterims, vaikams ir senukams". Atseit: "kai pasensiu ir aš nueisiu, gal...". Žinoma, dabar įtikinėti vyrus eiti į bažnyčią, vilioti visokiais cirkais ar gąsdinti apokalipse būtų tas pats, kas virvę stumti.Tai ką veikti šeimos vyrui bažnyčioje (ne tik per mišias).<br />
Tada šitą klausimą pradėjau dažniau kelti sau ir kitiem. Pasirodė, kad Amerikoje (JAV) jau yra ir knygų ta tema prileista. Viena pirmųjų į mano rankas papuolė <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Gordon_Dalbey" target="_blank">Gordon Delbey</a> <span style="font-size: small;">"</span><span style="font-size: small;"><span id="btAsinTitle"><a href="http://www.barnesandnoble.com/w/healing-the-masculine-soul-gordon-dalbey/1012493512" target="_blank">Healing the Masculine Soul</a>". Autorius, kiek supratu, krikščionis (bet nepanašu kad būtų katalikas), bet gana lengvu stiliumi aprašo įvairius klausimus kylančius vyrams dvasingumo tema. Pagrindinė mintis - kad šiuolaikinė kultūra atsisakė tikro vyriškumo. Vyriškumas, tas grubus ir stiprus daugelyje pavyzdžių parodė, kad yra pavojingas ir nevaldomas. Jo suvaldyti neina, nes jei vyras jau stiprus, tai jį suvaldyti labai sunku. Visuomenė, dėka feminizmo ir po to sekusios meilės revoliucijos, pasirinko atsisakyti tokio vyriškumo ir įtikinti vyrus būti švelniais, jautriais ir (tarp eilučių) silpnais, kad kartais jie netaptų agresyvūs. Žinoma, niekas nesiginčijo, kad reikia stiprių vyrų, kurie sugebėtų būti švelnūs ir jautrūs, bei sugebėtų savo jėga nukreiptų grakščių ir jautrių moterų saugojimui. Tokie vyrai nuo seno buvo vadinami riteriais, džentelmenais ir panašiai. Bėda ta, kad kol vyras tampa "riteriu", o ypač be padoraus vadovavimo (be santykio su tėvu), ilgokai pabūna padauža, plevėsa ar kokiu "Don Žuanu". Dėl to "neapdoroto" ir "nesukontroliuoto" bręstančio vyriškumo pavojų nukentėjo visi šiuolaikinės vakarų kultūros vyrai. Knygoje yra ir daugiau cituotinų minčių, bet aš jau čia neišsiplėsiu. Plačiau galit pažiūrėti šitą <a href="http://www.youtube.com/watch?v=D3adXXpHzH0" target="_blank">įrašą </a>apie G.Dalbey knygos "</span></span><span style="font-size: small;"><span class="" dir="ltr" id="eow-title" title="Gordon Dalbey - Healing Father Wounds">Healing Father Wounds" esmę. Tikrai verta visą knygą perskaityti, nepaisant to, kad ji parašyta prieš 21-erius metus - dabar visiškai aktuali net ir ne amerikonams. Tikriausiai verta perskaityti ir kitas autoriaus knygas, bet jų nei viena dar </span></span><span style="font-size: small;"><span class="" dir="ltr" id="eow-title" title="Gordon Dalbey - Healing Father Wounds">man </span></span><span style="font-size: small;"><span class="" dir="ltr" id="eow-title" title="Gordon Dalbey - Healing Father Wounds">nepakliuvo.</span></span><br />
<span style="font-size: small;"><span class="" dir="ltr" id="eow-title" title="Gordon Dalbey - Healing Father Wounds">Kita knyga, kurią atsisiuntė draugas ir davė paskaityti buvo <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Richard_Rohr" target="_blank">Richarg Rohr OFM</a> "</span></span><span id="btAsinTitle"><a href="http://books.google.lt/books/about/The_wild_man_s_journey.html?id=MvGvHQ93oBgC&redir_esc=y" target="_blank">The Wild Man's Journey: Reflections on Male Spirituality</a>". Knyga visai kitokia - akademiška, sistemiška ir labiau teorinė, nei pirmoji. Jei ten daugiau pasakojama remiantis pavyzdžiais ir patirtimi dvasiškai palydint vyrus, tai čia remiamasi sistemomis ir logika. Čia išsamiai aprašytos "keturios vyriškumo kolonos": vyras - karys (beatodairiškai paklūstantis "karaliui" ir pasiryžęs už jį mirti), vyras - magas (darantis "stebuklus" savo rankomis), vyras - mylimasis (ang.: lover - sugebantis visapusiškai mylėti moterį ir padaryti ją laimingą) ir vyras - karalius (sugebantis sutelkti skirtingus žmones vardan vieno tikslo). Reiktų šituos pavadinimus priimti atsargiai, nes galima "pasimauti" ant kokio stereotipo, o geriausia paskaityti tuos aprašymus knygoje, kur yra tikslesnis apibūdinimas. Apibendrinant tik pasakysiu, kad brandus vyras turėtų stengtis visus tuos keturis gyvenimo aspektus auginti panašiai.</span><br />
<span id="btAsinTitle">Galiausiai atsirado ir išverstų knygų į lietuvių kalbą, geriausiai žinoma</span> J. Eldredge'o knyga „<a href="http://neformalai.blogspot.com/2009/02/laukinis-sirdyje.html" target="_blank">Laukinis širdyje</a>“, po kurios išėjo ir knyga apie moteris "<a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-20-john-ir-stasi-eldredge-zavingoji-atskleidziant-moters-sielos-grozi/13274" target="_blank">Žavingoji</a>" su <a href="http://www.pasiduodu.lt/tag/zavingoji/" target="_blank">aprašymėliu</a> ir <a href="http://gyvenam.blogspot.com/2008/02/avingoji.html" target="_blank">dar vienu</a>. Dar po metų išversta ir trečia autoriaus knyga "<a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-24-john-eldredge-vyro-kelione-kaip-vyrai-subresta-ir-kaip-sunus-tampa-vyrais/53579" target="_blank">Vyro kelionė</a>", kuri dar (nesuprantu kodėl) neatsirado mano knygų lentynoje. Trumpai apie "Laukinis širdyje" - tai tikrai labai lengvu amerikonišku stiliumi parašyta knyga, bet pažadinanti tą miegantį vyriškumą mūsų širdyse ir kviečianti išbandyti to laukinio vyriškumo galimybes.<br />
Šiuo metu dėl nesuvokiamų priežasčių strigau su skaitymu, bet eilėje laukia <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Robert_Bly" target="_blank">Robert Bly</a> "<a href="http://www.mijalba.com/knyga.php?knygosid=20" target="_blank">Geležinis Džonas</a>", kuri nėra tiesiogiai apie dvasingumą, bet daugiau apie jaunuolio virsmą vyru, t.y. apie įvairiose kultūrose praktikuotą iniciacijos procesą ir reikšmę. Šiais laikais ne tik kad dingo toks reiškinys, bet jo liekanos iškrypo, kaip kad studentų krikštynos. <br />
Beskaitant negaliu pasigirti labai stipriai suvyriškėjęs, tam reikia veiklos, rizikos, galimybės patikrinti savo jėgą, iššūkių ir bendros vyriškos maldos. Iki šiol pamenu kaip per studentu ateitininkų vasaros akademiją Marcinkonyse vyriška kompanija su eiguliu padėjome valyti miško taką. Atėjus vidurdieniui, kaip kokie vienuoliai, padėjome kirvius bei pjūklus, išsitraukėme lapus su dienos skaitiniu iš šv. Rašto, paskaitėme, sukalbėjome maldą, pagiedojome nesudėtingą giesmę ir vėl ėmėmės įrankių.<br />
Sunkiausia mums, vyrams, yra pripažinti savo silpnybes ir nesėkmes. Bet tik toks kelias yra stiprėjimo link. Nesakau kad reikia eiti ir save graužti kiekviename žingsnyje, bet būtina turėti vyrišką kompaniją, kurioje nebūtų gėda pasidalinti savo klaidomis ir gauti pasiūlymų kaip iš to lipti. Moterims pakaks žinoti, kad mes dėl jų stengiamės būti stiprūs iš visų jėgų. Todėl nereikia laukti, kol pasieksi visišką dugną ir iš nevilties ieškosi anoniminių (alkoholikų, narkomanų, lošėjų ar kitų) grupių. Galvodamas apie vyrišką dvasingumą, prisimenu senovinę tradiciją, kad vyras šeimoje yra Dievo atstovas, kaip kunigas parapijoje. Šiuolaikinėj visuomenėj visi atstovavimo "privalumai" jau seniai iš vyro atimti, bet atsakomybė liudyti Tiesą - liko. Tereikia išdrysti ją prisiimti.<br />
Šita tema, tikiuosi, dar parašysiu ir plačiau, bet šiam kartui pakaks. Vyrams linkiu atrasti savo tikrąjį vyriškumą ir jį padovanoti savo moterims. O moterims linkiu kantrybės ir išminties sužadinant vyrams norą būti tikrais vyrais, tik jos vienos žino kaip tai padaryti!<br />
Daugiau nuorodų ir diskusijų galima rasti (ir įdėti) <a href="http://www.facebook.com/Vyrumalda">čia</a>. <br />
Vytautas [36/40]<br />
Nuotrauka iš http://www.national-wesleyan.org/wesleyan_men.asp<br />
<br />Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-79133311774024673032012-03-27T23:42:00.002+03:002012-03-27T23:43:51.912+03:00Programų kompiutryje atsinaujinimui<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s320x320/428607_10150707953570295_383876185294_11844643_684271038_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s320x320/428607_10150707953570295_383876185294_11844643_684271038_n.jpg" /></a></div>
<br />
Nedidukė programėlė, skirta visų instaliuotų programų atnaujinimui <a href="http://rastingumas.lt/post/20020989573/programu-atnaujinimai" target="_blank">raštingumas.lt [35/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-47053254819875307472012-03-27T00:05:00.000+03:002012-03-27T00:10:18.995+03:00Stiprūs ryšiai: giminės<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRX4u7pkDirglEQXVXFwCP8Pf2M4kg9WawUbrSgmgJIitdgi5WlIoIgDXXXDOxfjdbowW408U9oFIkN-nFj_znQ0qmrIOaP7ZooRK_j0gpBb7pptxIEytDM651bvhkwi5PB2atawbx47OK/s400/family_forest_comission_blog.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="183" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRX4u7pkDirglEQXVXFwCP8Pf2M4kg9WawUbrSgmgJIitdgi5WlIoIgDXXXDOxfjdbowW408U9oFIkN-nFj_znQ0qmrIOaP7ZooRK_j0gpBb7pptxIEytDM651bvhkwi5PB2atawbx47OK/s400/family_forest_comission_blog.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://free-stainedglasspatterns.com/3familytree_btn.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><br /></a></div>
Jau prirašiau apie silpnus ryšius <a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/03/silpni-rysiai-2.html" target="_blank">čia </a>ir <a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/03/silpni-rysiai.html" target="_blank">čia</a>. Šiandien nusprendžiau parašyti apie stipresnį ryšį - giminystę.<br />
Man tėvai nuo mažens kartodavo, kad "draugai yra - draugų nėra, o šeima visada bus", turėdami omenyje, kad ir giminės visada bus. Kad ir kokie nepakenčiami giminaičiai bebūtų - jie visada bus Tavo giminaičiai. Tikriausiai būna visokių giminių ir visokių santykių, bet mano giminėj buvo taip, kad keli pusbroliai tapo gerais draugais. Ir ne dėl to, kad juos sutikau gatvėj ar siejo bendri interesai. Bet dėl to, kad jie buvo pusbroliai, tik po to radom bendrų interesų. Matyt persidavė ir mano tėvų toks sustiprintas domėjimasis savo giminės medžiu, kilme ir ryšiais siejančiais mus nuo gimimo. Čia matau sąsają tarp giminių ir tų kitų "silpnų ryšių" - net jei jie ir giminės, vis tiek reikia palaikyti bendravimą, kad žinotum dėl ko gali kreiptis į vieną ar kitą giminaitį. Žinoma čia slypi ir visų mūsų užkoduota "švogerių Lietuvos" klasta. Piktnaudžiauti tais ryšiais yra dar pavojingiau nei piktnaudžiauti draugystėmis, bendrais mokslais ar bendrais pomėgiais. Išdavęs kokį pusbrolį ne tik pats susipyksi, bet supykdysi ir tėvus. Na čia pasaka be galo. Esu dirbęs giminaičio įmonėj ir, žinoma, nuvyliau jo lūkesčius, kas nepastiprino mūsų bendravimo. Iki šiol neišsiaiškinom iki galo, bet gal kai kurių dalykų ir nebereikia judinti (čia matyt prabilo tas bailusis "aš"). <br />
Įdomu tai, kad mano pavardė nėra jau tokia labai populiari, tai reiškia, kad ji nėra labai sena ar ypatingai gausi. Nepaisant to, įvedęs savo pavardę google, duckduckgo ar net facebook'o paieškose, randu žmonių kurių nežinau ar nerandu savo giminės medyje. Pastarasis sakinys turėjo nuskambėti pasipūtėliškai - kaip gi aš galėčiau žinoti visus savo gimines (bent jau nešiojančius tokią pat pavardę)?<br />
Be to, kad nevengiu dalyvauti giminių susitikimuose, čia vėl kaltas internetas ir jo galimybės. Tarp keleto alternatyvų, vienas internetinis puslapis siūlo gana patogų mechanizmą kurti giminės medžiui - <a href="http://geni.com/">Geni.com</a>. Žinoma, tada, kai tą medį tik pradėjom kurti, jis buvo pilnai nemokamas ir galėjai išdarinėti praktiškai ką nori. Kadangi mano tėvų namuose pieštų medžių buvo jau keletas, tai su tėčiu netrukom juos suvesti ir į skaitmeninę erdvę. Mano tėtis "pagavo kablį" ir tą medį pildė kiek tik sugebėdavo rasti informacijos (tuo pačiu pradėjo mokytis anglų kalbos, kaip pensininkui - pagarba). Po kurio laiko netgi atsirado keli medžiai, jau sukurti toje sistemoje, kurie susisiejo su mūsų medžiu ir atsirado ne tik giminės medis, bet visas miškas. Žinoma, kad taip atsitiktų, reikia bent vieno-kito "fanatiko", kuris kapstytųsi toje informacijoje ir bendrautų su dar gyvais senelių pusbroliais ar kažkelintos eilės pusseserėmis, kas ne visada jau taip labai linksma. Gerai, kad mano tėtis toks kantrus.<br />
Galėčiau papasakoti, kaip reikia naudotis tuo geni.com, bet jis pasidarė mokamas - jei įvedi 100 žmonių į medį, reikia pradėti mokėti. Gal reiktų paieškoti ir nemokamų alternatyvų, bet nemokama, gali reikšti - nesaugu bei nepatikima. Ar tikrai norėčiau, kad mano visas giminės medis būtų viešas internete? Visada galima naudotis programine įranga tiesiog kompiuteryje, kuri irgi bus mokama, bet bent jau ne abonementu, o vienkartiniu mokesčiu. Nors internetinis variantas yra įdomus tuo interaktyvumu - įvedus naują žmogų, kokį tolimą giminaitį, galima jį pakviesti, įvedus el.pašto adresą, ir jis galės toliau plėsti tą medį nuo savęs. Baisiai šakotas medi gavosi. Apie alternatyvas angliškai galima rasti <a href="http://www.techsupportalert.com/best-free-genealogy-family-tree-software.htm" target="_blank">čia</a>.<br />
Du įdomūs nutikimai besinaudojant tuo medžiu. Vienas įdomus atradimas buvo, kai prisijungė didelis medis (o gal ir visas miškelis) siekiantis netgi M.KČiurlionį (aš tikrai nepretenduoju į giminystę su juo). Kitas įdomus atvejis buvo, kai sužinojau, kad mano draugas be kita ko yra ir truputį giminaitis (tarp mūsų medžių buvo įsiterpęs dar vienas medis).<br />
Ilgainiui naudojimasis tuo medžiu aprimo, nes kai viskas suvesta, tai jau suvesta, o pabendrauti galima ir kitokiais būdais. Tik jį prisimenu, kai randu kokį nepažįstamą bendrapavardį ir noriu išsiaiškinti kelintos eilės pusbrolis jis man yra. <br />
Manau yra svarbu žinoti savo kilmę.<br />
Įdomaus pažindinimosi su savo kilme!<br />
Vytautas [34/40]<br />
Paveikslėlis iš http://jellybeansart.blogspot.com/2008_05_01_archive.htmlVytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-4891266675934732912012-03-25T22:46:00.000+03:002012-03-25T22:53:16.770+03:00Apie kitokią paieškos sistemą<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.gabrielweinberg.com/blog/images/Google%20Search%20Filter%20Bubble%20-%20Duck%20Duck%20Go.png" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="200" src="http://www.gabrielweinberg.com/blog/images/Google%20Search%20Filter%20Bubble%20-%20Duck%20Duck%20Go.png" width="320" /></a></div>
<br />
Jau turbūt du kartus žadėjau kad parašysiu, tai ir rašau apie duckduckgo.com <a href="http://rastingumas.lt/post/19909198597/ar-dar-yra-kas-musu-neseka" target="_blank">raštingumas.lt [33/40]</a><br />
Paveiksliukas iš <a href="http://www.gabrielweinberg.com/blog/duck-duck-go/">http://www.gabrielweinberg.com/blog/duck-duck-go/</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-37081875888823416592012-03-25T00:25:00.002+02:002012-03-25T00:26:16.936+02:00Silpni ryšiai 2<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://blogs-images.forbes.com/mikemyatt/files/2012/01/Dealing-with-Workplace-Gossip.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="http://blogs-images.forbes.com/mikemyatt/files/2012/01/Dealing-with-Workplace-Gossip.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
Jau rašiau apie tai "<a href="http://vytautasgirdzijauskas.blogspot.com/2012/03/silpni-rysiai.html" target="_blank">silpni ryšiai</a>", bet per tą laiką atsirado keletas minčių, kuriomis negaliu susilaikyti nepasidalinęs. <br />
Ateinantį ketvirtadienį planuoju dalyvauti <a href="https://www.facebook.com/events/354958581209400/" target="_blank">susitikime </a>su <a href="http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/apie-instituta/apie" target="_blank">TSPMI </a>dėstytoja dr. Aine Ramonaite. Susitikimo tema ir lektorės specializacija - socialinis kapitalas (kurį irgi jau minėjau aname straipsnyje). Vienok tema jau man pačiam aktuali - sakiau pasidomėsiu daugiau apie būsimą svečią ir paskaitinėsiu jos tekstus. Įstrigo viena mintis - visuomenėje yra žmonės su skirtingais socialumo lygiais: vienišiai, šeimyniški, veiklūs ir bendrautojai (<i>connectors </i>- galima versti: <i>sujungėjai</i>). Kaune man tekdavo sutikti visokio socialumo žmonių, bet dabar kažkaip išryškėjo, kad sutinku arba grynus bendrautojus (bet labai retai), arba šeimyniškus. Pastarieji praktiškai dominuoja. Be darbo ir šeimos praktiškai su niekuo nebendrauja, geriausiu atveju - su tolimesniais giminėmis, bet ir tai priklauso nuo nuotaikos. Bet koks pasiūlymas sudalyvauti neįprastame renginyje priimamas skeptiškai ir domimasi kas bus iš jo pažįstamų (bendradarbių ar giminės). Dažniausiai nesvarbu renginio turinys, o tik dalyviai. Ar galima viską suversti tingumui ir nesaugumui? Gal čia įvaizdžio problema - ką kiti pagalvos, jei pasirodysiu netobulas? Ar viską gadina gandai ir pomėgis prikurti informaciją prie gautų žinių?<br />
Iš kur atsiranda smalsumas sutikti kitokius žmones, domėtis jų mintimis, gyvenimais, atradimais? Gal viskas dėl to, kad man tėvai nedraudė (tikrai nesakyčiau kad būtų labai skatinę) skaityti knygas? Ar dėl to, kad jie visada domėjosi aplinkinių gyvenimais, bei kartais namuose būdavo svečių iš užsienio? Man nuo mokyklos vyresnių klasių patikdavo domėtis kitokiais žmonėmis, kitokiomis mintimis, kitokiais argumentais. Iš kai kurių netgi galėdavau pasimokyti.<br />
Norėčiau prieš susitikimą su lektore iš TSPMI padiskutuoti apie žmonių nusiteikimus, požiūrius, elgesio modelius, motyvus ir kitus įpročius bendraujant su savo aplinka. Galėtume ekspertę užversti protingais klausimais ir išpešti daugiau naudos iš jos kelionės bei organizatorių pastangų. <b> </b><br />
<b>Pasamprotaukit komentaruose, kaip galima skatinti žmonių pasitikėjimą vieni kitais ir stabdyti įtarumus bei gandus.</b><br />
<br />
Sakyčiau gana nekantriai laukiu to susitikimo, bet tikriausiai nereiktų viltis per daug. Juk ne šventieji puodus lipdo ir mokslinius darbus rašo!<br />
Smagaus smalsavimo!<br />
Vytautas [32/40]<br />
Paveiksliukas iš http://www.forbes.com/sites/mikemyatt/2012/01/05/the-fastest-way-to-kill-corporate-culture/Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-8043458177777338342012-03-24T01:10:00.000+02:002012-03-24T01:10:55.126+02:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.straighterline.com/blog/assets/content/angry_computer_user.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="189" src="http://www.straighterline.com/blog/assets/content/angry_computer_user.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
Keletas akimirkų iš mano kasdienybės <a href="http://rastingumas.lt/post/19797168853/dideles-problemos-ir-mazi-sprendimai" target="_blank">raštingumas.lt [31/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-29882512752895919402012-03-23T00:07:00.001+02:002012-03-25T22:52:22.620+03:00Facebook'as ir nuoširdumas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://i3.ytimg.com/vi/nk1AVne3Cew/hqdefault.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="240" src="http://i3.ytimg.com/vi/nk1AVne3Cew/hqdefault.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
Šiandien parašiau sveikinimą su gimtadieniu, naudodamas facebook'o
priminimais, kad žmogus šiandien švenčia gimtadienį (be jo net
nežinočiau apie tą gimtadienį) bei naudojausi facebook'o žinute. Prisiminiau kad
visada taip darau, nes nematau reikalo, kad mano sveikinimą matytų visi,
apsilankę to žmogaus profilyje, viešai. Pamaniau - laikas pasidalinti savo
mintimis apie Facebook'o kritiką ir liaupses.<br />
Viena pastaba, perskaityta 15min.lt <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/kodel-facebook-daro-mus-nelaimingus-51-205092#axzz1psVv5qyR" target="_blank">straipsnyje </a>man pasirodė tikrai rimta. Nuolat "kabėdami onlaine" tampame vis labiau apgailėtini, nes puikiai žinome, kad ne prie kompiuterio nuveiktume ką nors vertingesnio, svarbesnio ar pagaliau - įdomesnio. Perskaičius to tyrimo išvadą atrodo kad tikrai "visi kiti" gyvena įdomesnį gyvenimą, o aš vienas sėdžiu prie kompiuterio, fone matau televizorių su nuobodžia pokalbių laida ir kramsnoju neypatingai sveiką maistą. O kai pavydo ir pykčio sau sėkla pradeda dygti ir skleisti žiedus beigi berti sėklas ant kitų - gimsta <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Trolis_%28internete%29" target="_blank">trolis</a>. Aš tik taip galiu paaiškinti savanoriškai piktus ir beprasmius komentarus rašančius žmones. Entuziastingi tinklaraštininkai džiaugiasi, kai pritraukia prie savo straipsnių tokius žmones - taip sukeliamas tinklaraščio populiarumas ir skaitomumas. Toks ir yra rašančiojo tikslas - kad jis būtų skaitomas. Matyt mažuma yra tų, kurie matydami kitų sėkmes, aktyvią veiklą ir gražias nuotraukas užsidega pasimokyti, pasisemti idėjų ar padaryti kąnors panašaus (ar bent tyliai pasidžiaugti už savo draugų sėkmę).<br />
Vienas nelietuviškas tinkraštininkas/tinklakalbėtojas (<a href="http://garyvaynerchuk.com/" target="_blank">Gary Vee</a>) labai aistringai <a href="http://www.viddler.com/v/2ff96812" target="_blank">gina </a>socialinius tinklus ir kritikuoja privatumo gynėjus teigdamas, kad per juos grįžta mažo miesteli taisyklės tik žymiai didesnėse bendruomenėse. Jis kalba JAV kontekste, bet ir pas mus galima rasti pakankamai didelių miestų, kad juose žmonės galėtų ištirpti (ar kitaip pradingti). <a href="http://garyvaynerchuk.com/post/247583674/small-town-rules" target="_blank">Mažo miestelio taisyklės</a> - kai visi apie visus viską žino, gali sužinoti ar tiesiog prilipdyti stereotipą. Bet gali ir išsiaiškinti melagį, apgaviką ar šiaip kokį trolį. Ačiū Martynui už <a href="http://blogas.ateitis.lt/saziningumo-mazmoziai-nusispjovus-i-naujienas/" target="_blank">šviežią tekstą</a> apie mažo miestelio taisykles. Vieno žmogaus balsas tapo kur kas geriau girdimas nei kada nors ankščiau. <br />
Kai kiekvienas pradeda rodyti savo balsą - atsiranda triukšmas, kuris gali paskandinti svarbias ar įdomias žinutes. O ką jau be kalbėti apie įmonių ar pavienių verslininkų reklamą? Martynas rašė apie <a href="http://blogas.ateitis.lt/kodel-%E2%80%9Efeisbukas%E2%80%9C-letai-nunyks/" target="_blank">facebook'o pabaigą</a>. Jau nemažai draugų pastebi, kad nelabai jiems to facebook'o bereikia. Bet facebook'as vis dar gyvas, keičiasi, tobulinasi ir nepanašu kad užsidarinėtų. <br />
Tiek mūsų aptarinėjamas FB, tiek didžiosios paieškos tokios kaip Google ar Bing teigia kad mums padeda susidoroti su informacijos pertekliumi - pateikia mums, algoritmų pagalba, tai kas mums bus įdomu ir reikalinga. Galiausiai paaiškėja, kad visa "randama" informacija internete yra "kaip tik mums" - toks reiškinys vadinamas "informacijos burbulu".<br />
<object height="374" width="526">
<param name="movie" value="http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf">
</param>
<param name="allowFullScreen" value="true" />
<param name="allowScriptAccess" value="always"/>
<param name="wmode" value="transparent">
</param>
<param name="bgColor" value="#ffffff">
</param>
<param name="flashvars" value="vu=http://video.ted.com/talk/stream/2011/Blank/EliPariser_2011-320k.mp4&su=http://images.ted.com/images/ted/tedindex/embed-posters/EliPariser-2011.embed_thumbnail.jpg&vw=512&vh=288&ap=0&ti=1091&lang=&introDuration=15330&adDuration=4000&postAdDuration=830&adKeys=talk=eli_pariser_beware_online_filter_bubbles;year=2011;theme=what_s_next_in_tech;theme=bold_predictions_stern_warnings;event=TED2011;tag=culture;tag=global+issues;tag=journalism;tag=politics;tag=technology;&preAdTag=tconf.ted/embed;tile=1;sz=512x288;" />
<embed src="http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf" pluginspace="http://www.macromedia.com/go/getflashplayer" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" bgColor="#ffffff" width="526" height="374" allowFullScreen="true" allowScriptAccess="always" flashvars="vu=http://video.ted.com/talk/stream/2011/Blank/EliPariser_2011-320k.mp4&su=http://images.ted.com/images/ted/tedindex/embed-posters/EliPariser-2011.embed_thumbnail.jpg&vw=512&vh=288&ap=0&ti=1091&lang=&introDuration=15330&adDuration=4000&postAdDuration=830&adKeys=talk=eli_pariser_beware_online_filter_bubbles;year=2011;theme=what_s_next_in_tech;theme=bold_predictions_stern_warnings;event=TED2011;tag=culture;tag=global+issues;tag=journalism;tag=politics;tag=technology;&preAdTag=tconf.ted/embed;tile=1;sz=512x288;"></embed>
</object>
<br />
Dar parašysiu apie alternatyvią paieškos sistemą <a href="http://duckduckgo.com/" target="_blank">duckduckgo</a> {jau <a href="http://rastingumas.lt/post/19909198597/ar-dar-yra-kas-musu-neseka" target="_blank">parašiau</a>}, bet smalsiausieji jau dabar gali eksperimentuoti.<br />
Nesakau kad Facebook'as yra vienareikšmiškas gėris, bet savo rašliavas reklamuoju praktiškai tik per jį ir skaitytojų sulaukiu (skelbiu ir per google+, bet lankytojų iš ten nėra labai daug). Tik įtariu, kad mano skelbiamos nuorodos atsiranda ne pas visus ~600-us mano "draugų" informacijos srautuose dėl tų mistiškų algoritmų. Šitoje vietoje padėtų aktyvesnis dalinimasis mano tekstais, bet dalinkitės jei tikrai to norit. Vis dar tikiu, kad mano tekstai suras savo skaitytoją ir be dirbtinų reklamavimo priemonių (žinau - naivu, bet matyt toks jau aš).<br />
Tokios kelios padrikos mintys, jei skaitėt kokį įdomesnė straipsnį ar matėt video apie Facebook'ą ar kitus socialinius tinklus, pasidalinkit, man tikrai įdomu, juk panašu kad <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Web_2.0" target="_blank">tai</a> vis tiek bus interneto ateitis.<br />
Turiningo naršymo!<br />
Vytautas [30/40]<br />
Nuotrauka iš http://knowyourmeme.com/memes/sites/facebook<br />
<br />Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-72489071183149882942012-03-22T00:47:00.000+02:002012-03-22T00:47:51.816+02:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://images.inkysprite.co.uk/blog/dropbox_logo_black.png" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="108" src="http://images.inkysprite.co.uk/blog/dropbox_logo_black.png" width="320" /></a></div>
Apie nuotolines duomenų saugyklas arba kaip su savimi pasiimti savo failus nesinešiojant "flešiuko". <a href="http://rastingumas.lt/post/19699549135/skaitmeniniai-debesys-arba-flesiukas-internete" target="_blank">raštingumas.lt [29/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-67263841847043405552012-03-20T23:33:00.002+02:002012-03-20T23:34:58.537+02:00Lietuvos vienijimas ir stalo žaidimai<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhRlnNs7slIq8938xsMb9WMHfVHMb0WzV9pGDq0jbCzJ0cQp2kDwLpd2Fqg_USMn7Z0MLH2ngeDKbRQsWuU8GQMNHG4wAHib9fXZiaL3UbtbOXNANSJJKottC97kPNv6ZkMCdyVDNY_eAA/s1600/owczyped2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhRlnNs7slIq8938xsMb9WMHfVHMb0WzV9pGDq0jbCzJ0cQp2kDwLpd2Fqg_USMn7Z0MLH2ngeDKbRQsWuU8GQMNHG4wAHib9fXZiaL3UbtbOXNANSJJKottC97kPNv6ZkMCdyVDNY_eAA/s320/owczyped2.jpg" width="320" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Nesusijusio (bet gražaus) žaidimo nuotrauka</td></tr>
</tbody></table>
Dvi mintys.<br />
Abi susijusios su stalo žaidimais.<br />
Pirma.<br />
Norint dažnai žaisti stalo žaidimus, neužtenka susipirkti pačius geriausius žaidimus pasaulyje. Reikia žmonių, kurie mėgtų, norėtų ir turėtų (rastų) laiko žaisti. Tam reikia bendruomenės, o su bendruomene reikia dirbti, reikia nuolatos nepavargti aiškinti taisykles, reikia nuolatos prižiūrėti, kad tų taisyklių būtų laikomasi. Ir to negana. Dar reikia, kad žaidžiantieji būtų geros nuotaikos, linksmi, o gal net ir laimingi. Reikia įsipareigoti. Matyt nebus įdomu žaisti be įsipareigojimo.<br />
Antra.<br />
Teko dalyvauti diskusijoje apie "Lietuvos vienijimą", tiksliau, kaip ir dažniausiai - įvardintos bėdos (gali pasakyti kad labai kompetentingai), bet nepasiūlyta nieko racionalaus joms spręsti. Pirma ir, matyt, pagrindinė įvardinta problema - tikslo neturėjimas (valstybė/tauta neturi tikslo). Aš jau <a href="http://blogas.ateitis.lt/kaip-as-ieskojau-tikslo/" target="_blank">rašiau</a>, kad man sunku atrasti savo tikslą ir pasiryžti jį siekti. Ko galima tikėtis iš visos valstybės? Pabandyk su keliais draugais sutarti dėl bendro tikslo ir jį įgyvendinti - nebus paprasta. Kaip gali valstybė sutarti dėl bendro tikslo, jei mes (taip, nesuklydau: mes=valstybė) net tartis nemokam. Man vidinis balsas sako, kad žaisdami stalo žaidimus mokomės susitarti dėl taisyklių o gal net ir dėl tikslų. <br />
Sėkmės žaidžiant vieningą Lietuvą!<br />
Vytautas [28/40]<br />
Nuotrauka iš http://duasjanelas.blogspot.com/2010/06/green-board-games.htmlVytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-89100855649869872122012-03-19T15:17:00.001+02:002012-04-16T21:59:46.669+03:00Ne tas kietas, kas kietas...<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg3wBXhrZX8ich-3RxWQUrNlybeT5qZuKHhv6Qs_8jm3g1Yl51pr9flUL23lD5vR0aVF4KookmO88OcTBmMIgBsc3t6jJo408xiUd6Jh4FESi5iv1i9PHdOYqhtV3w3pChY8fOGIHx5Hzbq/s1600/guilt-300x214.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg3wBXhrZX8ich-3RxWQUrNlybeT5qZuKHhv6Qs_8jm3g1Yl51pr9flUL23lD5vR0aVF4KookmO88OcTBmMIgBsc3t6jJo408xiUd6Jh4FESi5iv1i9PHdOYqhtV3w3pChY8fOGIHx5Hzbq/s1600/guilt-300x214.jpg" /></a></div>
Laisvomis minutėmis nuklydau į google+'ą ir facebook'ą, kur mane patraukė kelios nuorodos. Vieną iš jų - bernardinai.lt portalo pasidalintas straipsnis "<a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-03-19-naujasis-zidinys-aidai-tomas-daugirdas-lietuviskumo-saknys-kuris-kaltas/78876" target="_blank">Naujasis Židinys-Aidai. Tomas Daugirdas. Lietuviškumo šaknys: kuris kaltas?</a>". Šiaip straipsnis toks sakyčiau sunkoko stiliaus, nelabai konkretus ir nelabai aiškus, bet bando įvardinti mūsų nuolatinio "niurzgėjimo" ir "bambėjimo" priežastis. Taip - dideli lūkesčiai iš kitų, tuo pačiu ir iš savęs galiausiai priveda prie kitų kaltinimo ir depresijos ir t.t. ir pan. Pabaigiama su viltingu siūlymu keisti požiūrį bent per gavėnią. Tik tiek, kad neįkvepia.<br />
Gerai kad kaip tik prieš tai jau buvau matęs "TED2012" konferencijos kalbėtoją <span class="notranslate" id="altHeadline">Brené Brown</span>. Skirkite tas 20 minučių (kalba angliškai ir kol kas nėra jokių subtitrų) požiūrio atšviežinimui. <object height="374" width="526">
<param name="movie" value="http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf">
</param>
<param name="allowFullScreen" value="true" />
<param name="allowScriptAccess" value="always"/>
<param name="wmode" value="transparent">
</param>
<param name="bgColor" value="#ffffff">
</param>
<param name="flashvars" value="vu=http://video.ted.com/talk/stream/2012/Blank/BreneBrown_2012-320k.mp4&su=http://images.ted.com/images/ted/tedindex/embed-posters/BreneBrown_2012-embed.jpg&vw=512&vh=288&ap=0&ti=1391&lang=&introDuration=15330&adDuration=4000&postAdDuration=830&adKeys=talk=brene_brown_listening_to_shame;year=2012;theme=master_storytellers;event=TED2012;tag=brain;tag=culture;tag=psychology;tag=self;&preAdTag=tconf.ted/embed;tile=1;sz=512x288;" />
<embed src="http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf" pluginspace="http://www.macromedia.com/go/getflashplayer" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" bgColor="#ffffff" width="526" height="374" allowFullScreen="true" allowScriptAccess="always" flashvars="vu=http://video.ted.com/talk/stream/2012/Blank/BreneBrown_2012-320k.mp4&su=http://images.ted.com/images/ted/tedindex/embed-posters/BreneBrown_2012-embed.jpg&vw=512&vh=288&ap=0&ti=1391&lang=&introDuration=15330&adDuration=4000&postAdDuration=830&adKeys=talk=brene_brown_listening_to_shame;year=2012;theme=master_storytellers;event=TED2012;tag=brain;tag=culture;tag=psychology;tag=self;&preAdTag=tconf.ted/embed;tile=1;sz=512x288;"></embed>
</object><br />
(Pirmoji jos kalba TED2010 yra <a href="http://www.ted.com/talks/brene_brown_on_vulnerability.html" target="_blank">čia</a>, yra ir lietuviški titrai) <br />
Viena iš stipresnių citatų: "žmogaus pažeidžiamumas - tai tiesioginė jo drąsos išraiška". Ši citata man priminė dar kokiais 2000-aisiais tokio Žilvino Gailiaus vis kartotą frazę: <b>"Ne tas kietas - kas kietas, bet tas kietas - kas minkštas"</b>. Pažeidžiamumas - tai ne silpnumas, anaiptol - tai žmogaus drąsa ir vidinė stiprybė rizikuoti būti pažeidžiamu, demaskuoti save, pasitikėti kitais, nebijoti suklysti ar net sužlugti. Ta dalis apie gėdą ir kaltę man dar labiau atgaivino. Čia aš įžvelgiu tikrąsias katalikų bažnyčios (būtent tikrąsias, o ne tas kurias mums primeta bobulės ir visokios pretenzingos tetos) funkcijas su išpažintimi, bendruomene, besąlygiška žmogaus verte ir panašiai.<br />
Et kad taip pavyktų išgydyti tą nesąmoningą gėdą ir išdrįstume prisiimti kaltę (negėdingą) už realius savo nevykusius veiksmus. Juk, tarp nesėkmių ir klaidų, esam vertingi žmonės, pilni nepanaudotų talentų, gerų minčių ir kas žino kas atsitiks, jei vienas kitą palaikysim ir drąsinsim vietoj žeminimo ir pašaipų.<br />
Drąsos!<br />
Vytautas [27/40]<br />
Paveikslėlis iš http://www.jesusnomics.com/tag/guilt/<br />
<br />Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-69586228897916745462012-03-19T00:09:00.000+02:002012-03-19T00:09:54.685+02:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.searchenginepeople.com/wp-content/uploads/2010/11/rockmelt.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="231" src="http://www.searchenginepeople.com/wp-content/uploads/2010/11/rockmelt.jpg" width="320" /></a></div>
Naršyklė papildyta socialiniais tinklais. Jei tikrai mėgstate "Google Chrome" ir socialinius tinklus - Patiks. <a href="http://rastingumas.lt/post/19536779321/ne-tik-narsykle-o-tikras-issilydes-akmuo" target="_blank">Raštingumas.lt [26/40]</a>Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-59623789024288143192012-03-17T17:43:00.000+02:002012-03-21T23:21:23.487+02:00Keista šventė<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.homeofbeliefs.com/wp-content/uploads/2010/03/happy-saint-patrick-for-kids-children-snakes-quotes-299x300.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://www.homeofbeliefs.com/wp-content/uploads/2010/03/happy-saint-patrick-for-kids-children-snakes-quotes-299x300.jpg" /></a></div>
Jau nuo studentiškų dienų žinojau, kad prasidedant pavasariui būna žalia šventė. Ne, tai ne Velykos ir ne kokia nors kovo 11! Tai bene populiariausia krikščionių šventojo minėjimo diena, tapusia vienos salos "pamišimo" diena.<br />
<a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0v._Patriko_diena" target="_blank">Tai šv. Patriko diena</a>.<br />
Sakau kad žinau, tai reiškia, kad man teko susidurti su vienu Airijos (čia tokia šalis, o ne muzikos grupė) mylėtoju, kuris galiausiai ten ir apsigyveno. Čia jo <a href="http://davos.blogas.lt/be-temos-8.html" target="_blank">tinklaraštis</a> (apleistas, bet atspindi charakterį). Pamenu, kai Darius prieidavo ir kiekvienam sutiktam pažįstamam įsegdavo žalią juostelę į striukės atlapą, taip įtraukdamas į šv. Patriko dienos paminėjimą. Niekas nesipriešindavo, nes žinojo koks Darius draugiškas ir kaip pasipriešinsi šventojo dienos šventei?<br />
Vėliau ir pačiam paaiškėjo, kad Airija yra kažkuo labai artima šalis mums, lietuviams. Kažkaip atsitikdavo, kad įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose su airiais visada gerai sutardavome. <br />
Gal dėl malonių prisiminimų, gal dėl linksmesnės nuotaikos (šita šventė man asocijuojasi su gera nuotaika) apsirengiau ką turėjau žalio.<br />
Jei dar spėsit, apsirenkit žaliai ir gatvėje paieškokit žmonių, kurie galbūt irgi tyliai švenčia solidarumą Airijai.<br />
<br />
Vytautas [25/40]<br />
Nuotrauka iš http://www.homeofbeliefs.com/happy-saint-patricks-day-quotes/Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-68089351224921440502012-03-16T23:06:00.000+02:002012-03-17T16:57:29.315+02:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://img577.imageshack.us/img577/3051/foobar2000.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="222" src="http://img577.imageshack.us/img577/3051/foobar2000.png" width="320" /></a></div>
Tęsiu muzikos temą - apie muzikos grotuvą, kurį naudoju klausyti muzikai, esančiai kompiuteryje. <a href="http://rastingumas.lt/post/19411739494/mano-muzikos-grotuvas" target="_blank">Raštingumas.lt [24/40]</a><br />
<br />
Nuotrauka iš http://sharethefiles.com/forum/viewtopic.php?f=148&t=209280Vytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5295453530163303118.post-28944086626784805822012-03-15T22:56:00.000+02:002012-03-15T22:57:47.432+02:00Čia randu muziką<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjO1dAVHB4Z7PQ3M-NlpTXPCw7Al7ji3WX8dHN3wLvRMNQoJWthygGSh3IIoD3YMToJt7rmM7GO3v91NuQXk5DRdq7cyeMpmpSmZ5CSJT7fyiGEpAcw3nk2iSd6Zs8-UBtOpzkqo7_5l7V6/s1600/net_radio.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjO1dAVHB4Z7PQ3M-NlpTXPCw7Al7ji3WX8dHN3wLvRMNQoJWthygGSh3IIoD3YMToJt7rmM7GO3v91NuQXk5DRdq7cyeMpmpSmZ5CSJT7fyiGEpAcw3nk2iSd6Zs8-UBtOpzkqo7_5l7V6/s1600/net_radio.jpg" /></a></div>
Kai išmokau naudotis torentais ir išmokau "parsipūsti" muzikos, prisikaupiau krūvą visokiausių senų ir naujų dainų. Pasijaučiau lyg dabar AŠ TURIU MUZIKOS. Bet juokingiausia, kad susirinkus svečiams ar tiesiog tvarkantis įvedinėju <a href="http://www.m-1.fm/">www.m-1.fm</a> ir viskas. Po kurio laiko įsigudrinau ir radau tokią fantastišką programėlę "<a href="http://www.radiosure.com/downloadz/" target="_blank">Radio?Sure!</a>", kurioje ir M1 ir visos kitos geidžiamos ar tiesiog nežinomos radijo stotys groja. Bet pasirodo čia dar ne viskas.<br />
Žinoma yra youtube.com, kurį visi esate puikiausiai įvaldę. Bet ar žinojote, kad galima dainas sudėti į sąrašą (play list'ą) ir kuriam laikui pamiršti naujos dainos ieškojimą? Tereikia prisiregistruoti su google paskira ir tada galima sudarinėti dainų sąrašus. Kitų žmonių sąrašus taip pat galima rasti. Bet tuo galimybės rasti muzikos internete dar nesibaigia, anaiptol.<br />
Viena iš tokių patogesnių alternatyvų - "<a href="http://grooveshark.com/#%21/search?q=RATATAT" target="_blank">grooveshark</a>" (čia nuoroda su dainomis, kurias klausau rašydamas šitą tekstą, bet per paiešką galite rasti praktiškai bet ką). Šita paslauga nemokama kompiuteryje, bet gudriajame telefone, kiek suprantu reikia jau mokėti mėnesinį mokestį. Čia radau beveik viską, ko ieškojau, net ir lietuviškų dainų. <br />
Draugo Andriaus pamėgta ir man visai patinkanti paslauga (arba savadarbis radijas, kaip jie save vadina) yra <a href="http://8tracks.com/" target="_blank">8tracks</a>, kur galima rasti skirtingų žmonių sudarytus dainų rinkinius pagal kokius nors kriterijus ir kiekvienas gali klausytis savo išsirinkto rinkinio. Čia veikia tokie įdomūs apribojimai - per vieną valandą galima prasukti tik tris dainas, bet niekas nedraudžia tiesiog pasirinkti kitą dainų rinkinį. Pabaigus groti tą išsirinktą dainų rinkinį, parenkamas panašus kitas rinkinys. Kaip radijas - visai nieko, nes nėra jokių kalbančių balsų o muziką gali pasirinkti pagal nuotaiką. Be to šitaip gali atrasti naujų atlikėjų ar dainų. <br />
Kartais pasiklausau ir muzikos iš parsisiųstų dainų, bet kuo toliau, tuo rečiau. Gal dėl to, kad siunčiuosi muziką albumais, o albume tik kelios dainos yra vertos klausymo. Juk nėra laiko išrankioti geresniąsias, o winamp'o reitingavimo sistema taip ir neišmokau naudotis. <br />
Smagaus pasiklausymo!<br />
Vytautas [23/40]<br />
P.S. Pradžioje dvejojau ar nereikėtų šio įrašo rašyti raštingumas.lt tinklaraštyje, nes nežinia ar čia labiau apie muziką ar apie kompiuterinį raštingumą buvo. Nusprendžiau, kad labiau apie muziką. <br />
Nuotrauka iš http://internet-texpert.blogspot.com/2011/04/create-internet-radio-station.htmlVytautashttp://www.blogger.com/profile/02906395688189220146noreply@blogger.com0