Vytautas

2011-11-28T17:06:00.002+02:00

2011-07-22T10:23:00.001+03:00

Bandau pasidalint dviračių maršrutu kurį kartais bandom įveikti, ner mano mėgėjiškam pasiruošimui tai didelis iššūkis.

2011-06-23T14:29:00.000+03:00

RS2 radijo stotis (Šiauliai) - ateitininkų pristatymas, Vytautas Girdzijauskas by Vytautas Girdzijauskas on Mixcloud

Kaip švęsti valstybės šventes?

2011-02-16T18:09:00.004+02:00

Tiksliai žinau kad vasario 16-ąją reikia švęsti. Kiek save prisimenu – aš net noriu ją švėsti. Bet kaip reikia švęsti tokią šventę, kad tikrai būtų smagu, gera ir prasminga? Na atleiskit, eiti į kokį nors žmonių susibūrimą ir klausytis neiškalbingų padūsavimų kaip visa Lietuva baigia išsivažinėti – nėra smagu. Gal kokioj sostinėj ar bent laikinojoj sostinėj yra keletas smagesnių susibūrimų su iškalbingais kalbėtojais, bet ką daryti eiliniuose rajonų centruose, miesteliuose ar net kaimuose? Galim bandyti išeiti į gatves ir pamosikuoti vėliavomis – bet nelabai prasminga. Gal radikalesni jaunuoliai gali pabandyti išniekinti kokį okupanto reliktą – bet kas iš to gero? Tai vis tik ko man taip trūksta?
Man trūksta aiškaus veiksmo, kurį galėtų daryti kiekvienas be didelių susirinkimų ir viskių oratorių. Didelė dalis švenčių, ypač komercinės tokius veiksmus turi: Kalėdos – Eglutės puošimas, dovanų pirkimas, šeimos sugryžimas iš visokių užkampių, kūčių vakarienės ruošimas ir t.t.; Vėlykos – kiaušinių marginimas, jų rideneimas, vėl šeimynos susirinkimas; Valenindienis – įvairių meilės ženklų dovanojimas savo išrinktiesiems; socialistinė Kovo 8-oji – tulpių dovanojimas moterims; vėlinės – artimųjų kapų lankymas, tuo pačiu ir tolimesnių giminių aplankymas; Rugsėjo 1-oji – mokinių ir savopirmųjų/mylimūjų mokytojų sveikinimas na ir panašiai. JAV yra aiški tradiciją per padėkos dieną kepti kalakutą ir vaišintis juo su giminėm ir artimais draugais. Ką mes veikiam per vasario 16-ąją? Jau iš daugelio girdėjau pasipiktinimų – kam čia reikia tos laisvos dienos ir ką čia mes švenčiam? Gal tam kad tingiai prakiurksotume prie televizoriau žiūrėti Holivudinius propoganidinius filmus?
Jau senokai svarstau šita tema ir niekaip nerandu kokių nors įdomesnių įdėjų. Žinoma labai šaunu, kad ateitininkai rengia iškilmingą labdaros pokylį Kaune, ar minėjimą Dovydaičio tėviškėj Čekiškėje, žygiuoja miestų eisenose su vėliavomis ir dalyvauja šv.Mišiose. NeoLituanai Kaune jau tradiciškai rengia savo šventę, savo tarpe švenčia ir skautai ir kitos tautiškai nusiteikusios organizacijos. Bet ką mes visi kartu sudėję galim pasiūlyti kiekvienam tautiečiui, kad jis galėtų padaryti šitos dienos proga?
Gal išlankstyti gervę iš popieriaus ir padovanoti praeiviui; gal aplankyti ligonį, kad ir kokį giminaitį; susirinkt namie su draugais ir pažaisti stalo žaidimą “Lietuva”; gal parašyti savo išrinktam politikui laišką su pasiūlimais iš savo srities ką jis galėtų patobulinti gal dar kąnors?
Čia keletas mano nevisai įkvepiančiū idėjų – gal skaitant Tau kilo mintis kaip Tau būtų smagu švęsti tokias šventes? Parašyk komentarą ar man asmeniškai girvyt[et]gmail[.]com

Kas yra "FLOCK"?

2010-09-18T11:39:00.001+03:00

Be klajodamas po įvairiausius blogus ir puslapius apie internetines programas ir šiaip įrankius radau "Firefox'o" pavainikį - "FLOCK'ą". Naršyklė yra perdarytas firefox'as žmonėms mėgstantiems socialinius tinklus ir besinaudojantiems jais. Nepadarysiu smulkios apžvalgos kaip juo naudotis, bet galima apie viską sužinoti Čia:

Be to čia yra pirmas įrašas per Flock'o blog'ų rašyklę. Šiaip visai patogu ir nėra taip toli kaip W7 programėlė, kurią reikia atskirai paleidinėti (prieš tai su ja rašiau).

Dar nežinau ar čia veikia mano mėgiami Firefox'o priedai (Mouse gestures, Weave ir kiti.) bet šitas produktėlis man pradeda patikti.

Staiga paskambino draugas ir pasiūlė pažiūrėti filmą Pop(2009) tai ta proga pasiūliau jam pradėti naudotis Dropbox'u (čia yra nuoroda su mano pakvietimu) ir per savopakvietimą tiek jam tiek man padideja Dropbox'o talpa 250MB.
Dropbox'as yra failų sinchronizavimo programa, labai patogi žmonėm, naudojantiem kelis kompiuterius ir visokius išmaniuosius telefonus. Ja labai patogu ir dalintis failais su kitais. Va.

Na tai kolkas tiek, prasmingo naršymo!

Blogged with the Flock Browser

Nieko nebeužtenka

2010-05-04T21:28:00.004+03:00

Draugas atsiuntė nerealų "Verslo žinių" straipsnį (Geresnė nuoroda) apie Globalius procesus, apie globalią valdžią ir pan. Atrodo labai fanatiškai ar utopiškai bet kai pagalvoji kritiškiau apie savo kasdienybę ir įvertini argumentus, pradeda darytis nejauku... kaip gali nieko nedaryti...

Be to savaitgali žiūrėjau visai į tą pačią temą filmą "The Third Jihad" - gan sunku man suprasti kas ten iš tikro vyksta, bet panašu kad ir vėl įtakingi bei talentingi gobšuoliai pasinaudodami religija siekia politinės valdžios. Gal tai ir priešpastatymas vyraujančiam globalių korporacijų monopoliui, bet vistiek atrodo kaip eilinių žmonių mankurtinimas... nu nzn... nzn... Taip norėtųsi kokios nors konkrečios krikščioniškos vilties tame kontekste.

Buvau filme “Įsikūnijimas” arba “Avatar”

2010-01-09T01:36:00.001+02:00

Šitą filmą man pasiūlė mano draugas Andrius paskambinęs vėlai vakare, kai normalūs žmonės jau tikisi būti nebetrukdomi skambučių – bet Andrius yra tikrai geras draugas, todėl jis gali paskambinti bet kada. Jis kalbėjo pilnas susižavėjimo ir entuziazmo įkvėptas ką tik matyto filmo. Manau panašaus susižavėjimo apimtas ir aš dabar rašau šitą tekstą, nes tikrai atrodo, kad negaliu viso to įspūdžio nulaikyti galvoje – reikia kažkur viską nukrauti. Net ir trumpas pokalbis su žmona pakeliui namo nepadėjo… Todėl rašau čia.

Čia nebus kokia nors labai išsami filmo analizė, o tiesiog įspūdis.

Beje į 3D kiną ėjau praktiškai pirmą kartą, todėl pradžioje teko apsiprasti su akiniais ir tuo vaizdu kurį per juos matau, truputį liejosi ir netgi pradžioje šiek tiek svaigino, kai prasidėjo vaizdai imituojantys kritimą.

Na bet galiausiai filmas prasidėjo ir aš po truputį buvau įtrauktas. Pradžioje aš tikėjausi daugiau paaiškinimų kas čia kaip ir kodėl, nes tai būna įprasta naujos koncepcijos fantastiniuose filmuose, kad susigaudyt kas čia vyksta, koks kontekstas ir panašiai, bet tas įvyko gana greitai ir nelabai aiškiai, geria kad buvau truputį paskaitęs, tai matyt buvo įvertinta ir kūrėjų, kad žiūrovas bus paskaitęs reklamines brošiūras.

Na gal ir nebandysiu daugiau atpasakoti siužeto, nes tie, kurie dar nematėt – galit daugiau nebeskaityti, o susiplanuoti artimiausią apsilankymą kine. Tiems kurie matė – siužetas jau žinomas. Taigi man svarbi visa filmo idėja ir pagrindinė žinutė, apie kurią parašysi po to, kai aptarsiu estetiką.

Filmas – labai gražus. Vaizdai neapsakomi, neįtikėtini ir tikrai sužavintys. Augmenijos gyvumas, gyvūnijos augališkumas, spalvų derėjimas ir kontrastai tiesiog stulbina. Na žinoma mano susižavėjimas dabar patirštintas bendro įspūdžio, bet tie 3D vaizdai, spalviškumas ir efektai tikrai padarė įspūdį. Na tai tiek apie estetiką, apie ją nieko daug nepapasakosi – reikia pamatyti. Beje jei nešiojate akinius – į 3D kiną geriau eiti su linzėmis.

Idėja. Deja filmas, būdamas gana teologiškas truputį nuvylė, nes buvo panašu į tai kad jėgą tegalima nugalėti dar didesne jėgą. Man norėjosi didesnio kontrasto, kurį siūle Pal. J.Matulaitis “Blogį nugalėkime gerumu”. Norėjosi perkeitimo kurį mums padovanojo Kristus mirdamas – pasiduodamas žemiškajai agresijai. Šio filmo herojus – nepasidavė, jis kariavo tuo būdu pražudydamas daugelį savo naujųjų brolių ir sesių. Nors įspūdį darė jo nusižeminimas naujajam genties vadui ir gale filmo įvardijamas to didžiojo kario nereikalingumas. Vis tik peršasi mintis, kad lygtai blogį reiktų nugalėti jėga ir nuo jo atsiskirti, atseit yra geri ir blogi žmonės. Bet yra BET. Tokia mintis peršasi, jei mes projektuosim šita fimo istoriją į mūsų kasdienį gyvenime, bet jei mes į tai žiūrėtume truputį kitaip. Jei Jake’o kovą su kariuomenės vadu ir jo negalėjimą pasiekti kaukę sutapatintume su Kristaus mirties momentu, tai gerųjų ir blogųjų atskyrimas galėtų atitikti paskutiniojo teismo dieną, o Jake’o atgaivinimą naujajame kūne – Dvasios atsiuntimą.
Na nežinau ar daug teisingoas ar neteisingos teologijos yra tame filme, bet manau filmas tikrai priverčia susimastyti apie tikėjimą kaip po tokį. Apie nusižeminimą didesniam gėriui, galų gale ir apie meilę – nugalinčią viską. Susimąstyti truputi kitu kampu. Žinoma tą filmą galima būtų apkaltinti kokio nors “New age’o” populiarinimu ar iškreiptos teologijos teigimu. Bet norint ieškoti priekabių – jų visada rasime, o ieškant pamokų ir naujų įžvalgų – galim atrasti ir neįtikėtinai nuostabių dalykų.

Na tai tiek šį kartą mano padrikų minčių ir įspūdžių. Dėkoju už kantrybę.

P.S. Prisimenant mano pirmąjį įrašą, noriu nuraminti, kad pažado parašyti apie knygą “Geležinis Džonas” nepamiršau, tiesiog buvau pradėjęs ir noriu pabaigti knygą apie moteris “Žavingoji” – apie ją irgi verta šį tą parašyti, bet gal jau kitą kartą.

Nusipirkau Knygą

2009-12-22T22:07:00.000+02:00

Aš žinau kad labai netikėtas veiksmas šiais laikais pirkti knygas. Nusipirkau knygą, kurios tikriausiai jau niekas nebepirko, nes sumokėjau tik 7.30 Lt. Knyga vadinasi "Geležinis Džonas", kurią parašė toks Robert Bly, plačiau apie juos neišsiplėsiu, jei norėsit - pasiskaitysit. Labiau noriu papasakoti ko tikiuosi iš šitos knygos. Aišku ko nors tikėtis jau yra klaidinga, bet aš irgi TIK žmogus. Ir dar viena priežastis tai rašyti - kad galėčiau paskaityti kai perskaitysiu knygą.
Taigi pirmiausia iš kur sužinojau apie tą knygą ir kodėl man ji įdomi. Apie šitą knygą sužinojau skaitydamas kitą knygą: "Laukinis širdyje" (čia visai neblogas straipsnis apie ją), apie kurią sužinojau net nebe pamenu iš ko - bet pagrindinė žinia kuri mane sudomino - tai knyga apie vyrus ir vyriškumą. Na o vyriškumo tema mane jau domina ilgą laiką. Ypač - vyrų dvasingumas. Pagrindinė priežastis domėtis vyrų dvasingumu buvo supratimas, kad bažnyčioje visada, net ir per didžiąsias šventes vyrų būna gerokai mažiau ir iš tų kuria jau ten atėjo, labai maža dalis žino ką čia veikia. Taigi kilo klausimas - kaip vyrai tiki, kuo vyrai tiki, ir kaip jie supranta mūsų visų kūrėją ir sumanytoją.
Visas tas domėjimasis prasidėjo gerokai ankščiau, kai į mano rankas papuolė knyga "Healing the masculine soul", parašyta protestantų pastoriaus, kurią paskolino kun. Kęstutis Kėvalas (ir kurios aš dar negražinau, bet tikrai nepamiršai ir grąžinsiu). O po to, besikalbant su kitais tikinčiais vyrais į rankas pateko knyga "The wild man's journey", parašyta pranciškonų vienuolio. NA tokia mano vyriško dvasingumo studijavimo, jei taip galima pavadinti, istorija.
Taigi naujoji knyga bus jau ketvirta iš tos temos, todėl iš jos tikiuosi dar labiau įsigilinti į vyriškumo esmę. Juolab kad ši knyga, anot aprašymų, yra paremta įvairiausiais Europos mitais apie vyriškumą, o daugiausiai vokiškuoju mitu apie "Geležinį Džoną". Turbūt kaip ir iš daugelio panašių knygų tikiuosi kažkokio stebuklingo recepto paversiančio mane 'tikru vyru' , bet tuo pačiu puikiai suprantu kad tai tik kipšas gundo mane tingėti ir nieko nedaryt, atseit knyga paskui viską pati padarys, kai jau dabar galėčiau būti ryžtingas, drąsus, pasitikintis savimi ir t.t. Na bet galiausiai vistiek tikiuosi, kad vien skaitant šią knygą rasiu savyje daugiau jėgų kovoti prieš save patį ir. duok Dieve, laimėti, kuo toliau tuo dažniau.
Na tai šiam kartui, pasiryžtu parašyti kai perskaitysiu tą knygą, o gal net pavyks šį be tą parašyti dar beskaitant.

Bet kuriuo atveju ačiū už kantrybę.