Vakar baigdamas darbą net nesapnavau kad papulsiu kur nors netoli kino teatro. Priešsavaitgalinėmis nuotaikomis su Pačia nusprendėme aplankyti prekybos centrą, kuris kaip tyčia buvo Akropolis. Įveikę alkį ir kelis apsipirkimo raundus stovėjome prie kino teatro ir galvojom: "Gal kokį filmą pažiūrėti". Visiškai nuotaikos vedami atsisakėm žiūrėti "Vargdienius", nes drama. Pasirinkome kriminalinę dramą "Džekas Ryčeris". Visiškai nieko apie filmą nežinojau prieš įeidamas į salę, net gi to, kad pagrindinis aktorius - Tom Cruise (buvo malonus siurprizas). Po filmo supratau, kad šitas filmas pataikė į mano intelekto lygį ir jo nenustelbė (kaip buvo su "Hobitu"), todėl jaučiau labai didelį malonumą, gal beveik ir katarsį. Labai noriu pasidalinti visais įspūdžiais iš filmo, bet nenoriu išduoti filmo intrigos, tai pabandysiu kažkaip išlaviruoti.Jau pati pradžia patraukė istorijos pasakojimu vaizdais, be jokio teksto tik ikoniniais kadrais ir netrukdančia "gaudyti mintį" muzika. Gal aš jau per daug pratęs prie standartinių detektyvų, tai 15 minučių intro (laiko tikrai nematavau) buvo šabloninis detektyvas pateiktas tikrai labai estetiškai.
Veliau siužetinė linija nebuvo perdėm naujoviškai ir orginali, labiau primenantį seną gerą "Robiną iš miško" ar "Tadą Blindą", bet filmo juokeliai jį pakėlė tiesiog į visai kitą lygį. Juokas ištinka netikėtai ir tikrai subtiliai, kai maža užuomina laidžia fantazijai nusipiešti atskirus nukrypimus nuo siužeto ar net visai naujas istorijas. Čia tikriausiai scenaristui reiktų paspausti dešinę ir padėkoti už tikrai vertingai išleistus 11 litų. Smagu ir tai kad filmo nuotaika yra gana rimta, susikaupus, kaip detektyvo ar įtempto veiksmo filmo, bet tos jumoro pauzės tokios nelauktos ir neparuoštos, kad gali suabejoti ar jie čia iš vis rimtai (nėra foninio juoko, tai ne visi žino ar čia reikia juoktis, todėl dažnokai girdėjau tik savo juoką salėj).
Filmo kulminacija irgi neapsiėjo be netikėtų pokštų, bet dėl vieno siužetinio sprendimo aš turėčiau ir nepalankių pastabų. Nesvarbu, kad visi žiūrovai pritarė herojaus elgesiui ir lengviau atsikvėpė po jo poelgio, bet ne visus poelgius gali pateisinti vien dėl to, kad "taip papraščiau".
Galutinė išvada yra labai teigiama - filmo žiūrėjimas buvo tikras malonumas, todėl jį drąsiai rekomenduoju. Gal kiek konkretesnis aprašymas yra čia, bet jaučiu kad mano nuotaika po filmo panaši.
