Kuris stalo žaidimas Tavo mylimiausias?

Tiesiog atsitiktinė nuotrauka su krūva stalo žaidimų.

Pasakyti "mėgstu (arba nemėgstu) stalo žaidimus" tas pats kaip "mėgstu muziką, šokius ir t.t.". Galima sakyti kad stalo žaidimų rūšių yra daugiau nei muzikos stilių ir jos analogiškai maišosi tarpusavyje, panašiai kaip maišomi ir muzikiniai stiliai. Tokį, sakyčiau, lakonišką aprašymą galima rasti Wikipedijoje, čia grubus bandymas žaidimus suskirstyti, bet norint rimčiau pasinerti į stalo žaidimų pasaulį jau reiktų atrasti "Stalo žaidimų fanus". Bet jei susidomėjote tema, nes po vaikystėje žaisto monopolio atradote Alias ir UNO - perskaitykite iki galo ir tada jau pradėkite tyrinėti kokius stalo žaidimus Jūs iš tikro mėgstate!
Galiu išduoti, kad su stalo žaidimų gausa susidūriau Vokietijoje, kai vieno draugo, ten studijuojančio, bute radau kampą "prištabeliuotą"* visokių dydžių spalvotų dėžių, panašių į vaikiškus žaislus. Tik tuose namuose vaikų nebuvo.
Sakyčiau net iki tada aš jau nebuvau stalo žaidimų naujokas, nes žaidžiau klasikinius dviejų žaidėjų žaidimus, tokius kaip šachmatai, šaškės ir reversi bei daugumą žinomų žaidimų kortomis, tokių kaip "Durnius", "Ąsilas", "Tūkstasntis" ar "Karuselė" ir kitų. Dar gi brolis buvo parvežęs iš tuometinės rytų Vokietijos tokį žaidimą "Trans Kombi". Kartu su bendraamžiu pusbroliu šio žaidimo taisyklių taip ir neišsiaiškinom, nes nebuvo savanorių išversti taisykles iš Vokiečių kalbos.  Beliko pritaikyti monopolio taisykles tam keistam žemėlapiui. Galiausiai pabodo tas pats žemėlapis ir nusprendėme (daugiau pusbrolio iniciatyva) kurti savo žemėlapius. Nebepasakysiu kiek tų žemėlapių buvo nupiešta ir kiek pasikeitė taisyklės, bet žaisti buvo tikrai smagu. Galiausiai liko tokia netikėta svajonė - kad būtų toks žaidimas, kurio žemėlapis keistųsi kiekvieną kartą žaidžiant.
Grįžtant prie draugo Vokietijoje - jis man parodė, o galiausiai ir padovanojo žaidimą "Carcassonne". Taip - tai buvo mano vaikystės svajonės išsipildymas - žaidimas žaidžiamas dedant žemėlapio dalis ir taip formuojant kaskart naują žemėlapį. Nepaisant to, kad atitiko mano vaikystės išsigalvojimus, jis yra tikrai įdomus ir įtraukiantis žaidimas. Carcassonne iki šiol laikosi stalo žaidimų top'uose ir jam yra sukurta jau nelabai suskaičiuojama galybė pratęsimų bei variantų. Taip atsitinka tik ypatingai geriems žaidimams ir jų yra gal net kelios dešimtys, jei ne šimtai.
Kodėl vieni žaidimai yra geri, o kiti nublanksta ir dulka lentynose? Čia vėl tinka analogija su muzika. Žmonės mėgsta skirtingus stilius, muziką supranta pagal savo išsilavinimą; yra "popsas" ir yra subtilesnė muzika. Aš žaidimus bandau apibūdinti pagal tai, kokių gabumų reikia, norint vieną ar kitą žaidimą laimėti. Dauguma jau žinomų žaidimų paprastai turi vieną, kartais du aspektus kurie nulemia pergalę. Pvz.: šachmatai, šaškės, reversi, - strateginis mąstymas, "Tūkstantis" ar Domino - prisideda sėkmės faktorius; pokeris - labiau kūno kalbos skaitymas ir sugebėjimas blefuoti, monopolis - sėkmė ir derybų menas; Alias - verbalinė ir neverbalinė komunikacija (sugebėjimas paaiškinti žodžius) ir panašiai. Mėgstantiems iššūkius ir kombinuotą mąstymą labiau patinka žaidimai, kuriuose reikia panaudoti net keletą skirtingų gabumų, na o sėkmės faktorius vis dar suteikia galimybę paragauti laimėtojo skonio ir naujokus. Tarkim mano minėtame "Carcassonne" aš įvardinčiau tokius lemiančius faktorius: strateginis mąstymas, diplomatija, pastabumas ir žinoma sėkmė.
Stalo žaidimai dar yra vertinami techniniais, bet ne mažiau svarbiais, kriterijais: žaidimo trukmė, žaidėjų skaičius, partijos paruošimo laikas, taisyklių sudėtingumas ir kitais.
Ne visada ir ne su visomis kompanijomis pažaisi savo mėgstamiausius žaidimus**. Vakarėliams ar linksmesnei nuotaikai labiau tinka paprastesnio turinio žaidimai ir kurios gali žaisti didesnis žaidėjų skaičius. Ramesnėmis popietėmis keturiese galima pasiimti ir kokį ilgiau trunkantį bei daugiau fantazijos reikalaujantį žaidimą (pvz. mūsų draugijoje mėgiamą "Shogun").
Kartais yra nuvertinami kortų žaidimai, nes "čia tik kortos". Bet yra tikrai gerų žaidimų, kuriuose panaudotos tam žaidimui sukurtos kortos. Jau nekalbu apie jaunesniųjų pamėgtą "Yu-Gi-Oh!" ar minėtąjį UNO, kurie  tinka linksmiems vakarėliams. Bet ką reiškia "The Great Dalmutti", "Bohnanza" ar "The Wiizzard"?!
Linkiu atrasti stalo žaidimus, kaip laisvalaikio leidimo ir atsipalaidavimo priemonę. Dažnai bežaidžiant galime išmokti netikėtų įgūdžių, galinčių praversti kitose gyvenimo srityse. Ta tema rekomenduoju filmą "The World is Big and Salvation Lurks Around the Corner" - ne visai apie žaidimus, bet vienas žaidimas čia labai žaismingai pavaizduotas.

Jei šis tekstas sulauks kokio nors susidomėjimo, pabandysiu ir daugiau rašyti apie stalo žaidimus, kurios teko žaisti ir kažkiek perprasti.

Vytautas [7/40]

* Atrodė kukliau nei nuotraukoje, bet mintį galima suprasti.
** Retai kas nori žaisti su manimi Carcassonne - nes tai mano pats mylimiausias žaidimas ;)

Nuotrauka viršuje iš londononboard.com

P.S.

Čia mano "Stalo žaidimų kampas". Ne visi žaidimai mano, kai kurie skolinti, bet niekas nedraudžia juos mėgti!

-