Pirmas gavėnios sekmadienis. Pamaniau: vienok tai gavėnios pasiryžimas - sekmadieniui tiktų šios dienos Evangelijos apmąstymas.  Sakau pirma išdėliosiu savo mintis, o tada jau kun.A.Peškaičio OFM paklausysiu.
Iš pirmo skaitinio mane nustebino Dievo pažadas Nojui, kad Jis daugiau niekada neužtvindys žemės. Dar kartą suabejojai globalinio atšalimo grėsme. Kai apie tai kalbėjo visokių sąmokslo teorijų aiškintojai, nepasirodė patikima, bet yra ir racionalesnių paaiškinimų. Tas pažadas buvo pavadintas Sandora Dievo su tais 8 žmonėmis išlipusiais iš Nojaus arkos.
Ilgokas pasirodė psalmės priegiesmis "Viešpatie, elgiesi teisingai ir gailestingai / su tais, kurie tavo Sandoros ir įsakymų laikos". Suintrigavo mintis, kad reikia ne tik įstatymų, bet ir Sandoros laikytis. Kas ta Sandora ir kaip jos laikytis? Nesakau kad įstatymų laikytis lengva ir visada pavyksta... bet kas dar čia?
Iš antro skaitinio užstrigo "Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką". Kaip čia su ta kantrybe? Dažnai kartodavau, kad tarp fatalizmo ir "aš pats savo likimo kalvis" yra krikščionybė su galimybe tartis. Dievas turi mums savo planą (tiksliau įvardinant - pašaukimą) - tai ką galima būtų pavadinti likimu, jei pasyviai jį priimi. Bet jei mes atkakliai tariamės (suprask - meldžiame), Jis gali tą planą keisti. Man šis tekstas dar kartą liudija, kad su Dievu tartis galima. 
Ir galiausiai Evangelija vėl mane "apgudravo"* - jau tikėjausi kad bus visa istorija apie tuos tris gundymus su bokštu, akmeniu/sūriu ir velnio pagarbinimu. O čia tai trumpai ir aiškiai - badavo, gundė, grižo ir skelbė. 
Ir galiausiai lieka tik pripažinti, kad mūsų įsipareigojimas toje Sandoroje yra išgirsti: "Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!".

Vytautas [5/40]


* Taip sakant sugriovė mano išankstinius nusistatymus - paliko atvirą širdį.

Nuotrauki iš http://b3ministries.blogspot.com/2011/01/babys-breath-and-three-strikes.html