Aš žinau kad labai netikėtas veiksmas šiais laikais pirkti knygas. Nusipirkau knygą, kurios tikriausiai jau niekas nebepirko, nes sumokėjau tik 7.30 Lt. Knyga vadinasi "Geležinis Džonas", kurią parašė toks Robert Bly, plačiau apie juos neišsiplėsiu, jei norėsit - pasiskaitysit. Labiau noriu papasakoti ko tikiuosi iš šitos knygos. Aišku ko nors tikėtis jau yra klaidinga, bet aš irgi TIK žmogus. Ir dar viena priežastis tai rašyti - kad galėčiau paskaityti kai perskaitysiu knygą.
Taigi pirmiausia iš kur sužinojau apie tą knygą ir kodėl man ji įdomi. Apie šitą knygą sužinojau skaitydamas kitą knygą: "Laukinis širdyje" (čia visai neblogas straipsnis apie ją), apie kurią sužinojau net nebe pamenu iš ko - bet pagrindinė žinia kuri mane sudomino - tai knyga apie vyrus ir vyriškumą. Na o vyriškumo tema mane jau domina ilgą laiką. Ypač - vyrų dvasingumas. Pagrindinė priežastis domėtis vyrų dvasingumu buvo supratimas, kad bažnyčioje visada, net ir per didžiąsias šventes vyrų būna gerokai mažiau ir iš tų kuria jau ten atėjo, labai maža dalis žino ką čia veikia. Taigi kilo klausimas - kaip vyrai tiki, kuo vyrai tiki, ir kaip jie supranta mūsų visų kūrėją ir sumanytoją.
Visas tas domėjimasis prasidėjo gerokai ankščiau, kai į mano rankas papuolė knyga "Healing the masculine soul", parašyta protestantų pastoriaus, kurią paskolino kun. Kęstutis Kėvalas (ir kurios aš dar negražinau, bet tikrai nepamiršai ir grąžinsiu). O po to, besikalbant su kitais tikinčiais vyrais į rankas pateko knyga "The wild man's journey", parašyta pranciškonų vienuolio. NA tokia mano vyriško dvasingumo studijavimo, jei taip galima pavadinti, istorija.
Taigi naujoji knyga bus jau ketvirta iš tos temos, todėl iš jos tikiuosi dar labiau įsigilinti į vyriškumo esmę. Juolab kad ši knyga, anot aprašymų, yra paremta įvairiausiais Europos mitais apie vyriškumą, o daugiausiai vokiškuoju mitu apie "Geležinį Džoną". Turbūt kaip ir iš daugelio panašių knygų tikiuosi kažkokio stebuklingo recepto paversiančio mane 'tikru vyru' , bet tuo pačiu puikiai suprantu kad tai tik kipšas gundo mane tingėti ir nieko nedaryt, atseit knyga paskui viską pati padarys, kai jau dabar galėčiau būti ryžtingas, drąsus, pasitikintis savimi ir t.t. Na bet galiausiai vistiek tikiuosi, kad vien skaitant šią knygą rasiu savyje daugiau jėgų kovoti prieš save patį ir. duok Dieve, laimėti, kuo toliau tuo dažniau.
Na tai šiam kartui, pasiryžtu parašyti kai perskaitysiu tą knygą, o gal net pavyks šį be tą parašyti dar beskaitant.
Bet kuriuo atveju ačiū už kantrybę.
