2012 m. vasario 29 d., trečiadienis

Kuris stalo žaidimas Tavo mylimiausias?

Tiesiog atsitiktinė nuotrauka su krūva stalo žaidimų.
Pasakyti "mėgstu (arba nemėgstu) stalo žaidimus" tas pats kaip "mėgstu muziką, šokius ir t.t.". Galima sakyti kad stalo žaidimų rūšių yra daugiau nei muzikos stilių ir jos analogiškai maišosi tarpusavyje, panašiai kaip maišomi ir muzikiniai stiliai. Tokį, sakyčiau, lakonišką aprašymą galima rasti Wikipedijoje, čia grubus bandymas žaidimus suskirstyti, bet norint rimčiau pasinerti į stalo žaidimų pasaulį jau reiktų atrasti "Stalo žaidimų fanus". Bet jei susidomėjote tema, nes po vaikystėje žaisto monopolio atradote Alias ir UNO - perskaitykite iki galo ir tada jau pradėkite tyrinėti kokius stalo žaidimus Jūs iš tikro mėgstate!
Galiu išduoti, kad su stalo žaidimų gausa susidūriau Vokietijoje, kai vieno draugo, ten studijuojančio, bute radau kampą "prištabeliuotą"* visokių dydžių spalvotų dėžių, panašių į vaikiškus žaislus. Tik tuose namuose vaikų nebuvo.
Sakyčiau net iki tada aš jau nebuvau stalo žaidimų naujokas, nes žaidžiau klasikinius dviejų žaidėjų žaidimus, tokius kaip šachmatai, šaškės ir reversi bei daugumą žinomų žaidimų kortomis, tokių kaip "Durnius", "Ąsilas", "Tūkstasntis" ar "Karuselė" ir kitų. Dar gi brolis buvo parvežęs iš tuometinės rytų Vokietijos tokį žaidimą "Trans Kombi". Kartu su bendraamžiu pusbroliu šio žaidimo taisyklių taip ir neišsiaiškinom, nes nebuvo savanorių išversti taisykles iš Vokiečių kalbos.  Beliko pritaikyti monopolio taisykles tam keistam žemėlapiui. Galiausiai pabodo tas pats žemėlapis ir nusprendėme (daugiau pusbrolio iniciatyva) kurti savo žemėlapius. Nebepasakysiu kiek tų žemėlapių buvo nupiešta ir kiek pasikeitė taisyklės, bet žaisti buvo tikrai smagu. Galiausiai liko tokia netikėta svajonė - kad būtų toks žaidimas, kurio žemėlapis keistųsi kiekvieną kartą žaidžiant.
Grįžtant prie draugo Vokietijoje - jis man parodė, o galiausiai ir padovanojo žaidimą "Carcassonne". Taip - tai buvo mano vaikystės svajonės išsipildymas - žaidimas žaidžiamas dedant žemėlapio dalis ir taip formuojant kaskart naują žemėlapį. Nepaisant to, kad atitiko mano vaikystės išsigalvojimus, jis yra tikrai įdomus ir įtraukiantis žaidimas. Carcassonne iki šiol laikosi stalo žaidimų top'uose ir jam yra sukurta jau nelabai suskaičiuojama galybė pratęsimų bei variantų. Taip atsitinka tik ypatingai geriems žaidimams ir jų yra gal net kelios dešimtys, jei ne šimtai.
Kodėl vieni žaidimai yra geri, o kiti nublanksta ir dulka lentynose? Čia vėl tinka analogija su muzika. Žmonės mėgsta skirtingus stilius, muziką supranta pagal savo išsilavinimą; yra "popsas" ir yra subtilesnė muzika. Aš žaidimus bandau apibūdinti pagal tai, kokių gabumų reikia, norint vieną ar kitą žaidimą laimėti. Dauguma jau žinomų žaidimų paprastai turi vieną, kartais du aspektus kurie nulemia pergalę. Pvz.: šachmatai, šaškės, reversi, - strateginis mąstymas, "Tūkstantis" ar Domino - prisideda sėkmės faktorius; pokeris - labiau kūno kalbos skaitymas ir sugebėjimas blefuoti, monopolis - sėkmė ir derybų menas; Alias - verbalinė ir neverbalinė komunikacija (sugebėjimas paaiškinti žodžius) ir panašiai. Mėgstantiems iššūkius ir kombinuotą mąstymą labiau patinka žaidimai, kuriuose reikia panaudoti net keletą skirtingų gabumų, na o sėkmės faktorius vis dar suteikia galimybę paragauti laimėtojo skonio ir naujokus. Tarkim mano minėtame "Carcassonne" aš įvardinčiau tokius lemiančius faktorius: strateginis mąstymas, diplomatija, pastabumas ir žinoma sėkmė.
Stalo žaidimai dar yra vertinami techniniais, bet ne mažiau svarbiais, kriterijais: žaidimo trukmė, žaidėjų skaičius, partijos paruošimo laikas, taisyklių sudėtingumas ir kitais.
Ne visada ir ne su visomis kompanijomis pažaisi savo mėgstamiausius žaidimus**. Vakarėliams ar linksmesnei nuotaikai labiau tinka paprastesnio turinio žaidimai ir kurios gali žaisti didesnis žaidėjų skaičius. Ramesnėmis popietėmis keturiese galima pasiimti ir kokį ilgiau trunkantį bei daugiau fantazijos reikalaujantį žaidimą (pvz. mūsų draugijoje mėgiamą "Shogun").
Kartais yra nuvertinami kortų žaidimai, nes "čia tik kortos". Bet yra tikrai gerų žaidimų, kuriuose panaudotos tam žaidimui sukurtos kortos. Jau nekalbu apie jaunesniųjų pamėgtą "Yu-Gi-Oh!" ar minėtąjį UNO, kurie  tinka linksmiems vakarėliams. Bet ką reiškia "The Great Dalmutti", "Bohnanza" ar "The Wiizzard"?!
Linkiu atrasti stalo žaidimus, kaip laisvalaikio leidimo ir atsipalaidavimo priemonę. Dažnai bežaidžiant galime išmokti netikėtų įgūdžių, galinčių praversti kitose gyvenimo srityse. Ta tema rekomenduoju filmą "The World is Big and Salvation Lurks Around the Corner" - ne visai apie žaidimus, bet vienas žaidimas čia labai žaismingai pavaizduotas.

Jei šis tekstas sulauks kokio nors susidomėjimo, pabandysiu ir daugiau rašyti apie stalo žaidimus, kurios teko žaisti ir kažkiek perprasti.

Vytautas [7/40]

* Atrodė kukliau nei nuotraukoje, bet mintį galima suprasti.
** Retai kas nori žaisti su manimi Carcassonne - nes tai mano pats mylimiausias žaidimas ;)

Nuotrauka viršuje iš londononboard.com

P.S.
Čia mano "Stalo žaidimų kampas". Ne visi žaidimai mano, kai kurie skolinti, bet niekas nedraudžia juos mėgti!


-

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Pirmas gavėnios sekmadienis. Pamaniau: vienok tai gavėnios pasiryžimas - sekmadieniui tiktų šios dienos Evangelijos apmąstymas.  Sakau pirma išdėliosiu savo mintis, o tada jau kun.A.Peškaičio OFM paklausysiu.
Iš pirmo skaitinio mane nustebino Dievo pažadas Nojui, kad Jis daugiau niekada neužtvindys žemės. Dar kartą suabejojai globalinio atšalimo grėsme. Kai apie tai kalbėjo visokių sąmokslo teorijų aiškintojai, nepasirodė patikima, bet yra ir racionalesnių paaiškinimų. Tas pažadas buvo pavadintas Sandora Dievo su tais 8 žmonėmis išlipusiais iš Nojaus arkos.
Ilgokas pasirodė psalmės priegiesmis "Viešpatie, elgiesi teisingai ir gailestingai / su tais, kurie tavo Sandoros ir įsakymų laikos". Suintrigavo mintis, kad reikia ne tik įstatymų, bet ir Sandoros laikytis. Kas ta Sandora ir kaip jos laikytis? Nesakau kad įstatymų laikytis lengva ir visada pavyksta... bet kas dar čia?
Iš antro skaitinio užstrigo "Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką". Kaip čia su ta kantrybe? Dažnai kartodavau, kad tarp fatalizmo ir "aš pats savo likimo kalvis" yra krikščionybė su galimybe tartis. Dievas turi mums savo planą (tiksliau įvardinant - pašaukimą) - tai ką galima būtų pavadinti likimu, jei pasyviai jį priimi. Bet jei mes atkakliai tariamės (suprask - meldžiame), Jis gali tą planą keisti. Man šis tekstas dar kartą liudija, kad su Dievu tartis galima. 
Ir galiausiai Evangelija vėl mane "apgudravo"* - jau tikėjausi kad bus visa istorija apie tuos tris gundymus su bokštu, akmeniu/sūriu ir velnio pagarbinimu. O čia tai trumpai ir aiškiai - badavo, gundė, grižo ir skelbė. 
Ir galiausiai lieka tik pripažinti, kad mūsų įsipareigojimas toje Sandoroje yra išgirsti: "Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!".

Vytautas [5/40]


* Taip sakant sugriovė mano išankstinius nusistatymus - paliko atvirą širdį.

Nuotrauki iš http://b3ministries.blogspot.com/2011/01/babys-breath-and-three-strikes.html

 
Kaip aš ieškojau tikslo [3/40]
Pagaliau - trečiasis įrašas, nors ir paskelbtas tik penktą dieną, bet parašytas buvo trečią dieną. Kaip supratote čia bus visos nuorodos į mano tekstus, kad tie, kurie nenaudoja Facebook'o, galėtų viską rasti vienoje vietoje.
Trečiasis įrašas užstrigo su korekcija ir publikavimu, o ketvirtasis labai paprastas ir trumpas: [4/40]

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Kaip žadėjau, rašau antrą įrašą, šį kartą apie technologijas, o tiksliau apie kompiuterio valymą nuo virusų - tai vienas iš mano dažnų darbų. Straipsnis skirtas ne visai kompiuterių naujokam, bet ir tiems, kuriems toks darbas vis dar sukelia sunkumų.

2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Nuo ko pradėti?

paslaptingas kelias

Ką gi, pats nesitikėjau kad taip gausis, bet beskaitant Kristinos nuorodą apie gavėnios pasininko idėjas, pasiryžau labai netikėtam darbui. Pastarąjį pusmetį visaip žaviuosi ir skaitinėju įvairius tinklaraštininkus, tiek lietuviškus, tiek amerikoniškus. Pats jau kuris laikas noriu rašyti tinklaštį, vieną ar kitą, bei prisidėti prie bendraminčių tinklaraščio. Kaip akivaizdu kad tai man nelabai sekasi, todėl nusprendžiau parašyti 40 įrašų kiekvieną gavėnios dieną pasilikdamas laisvę rašyti į vieną kurį iš minėtų trijų tinklaraščių. Pirmasis (šitas kuriame rašau dabar) bus daugiau padrikos mano mintys apie gyvenimą, tikslus, idėjas, sėkmes ir gal kartais nesėkmes. Antrasis (rastingumas.lt) buvo sugalvotas kaip patarimų tinklaraštis naujiems (širdyje jauniems) kompiuterių ir įvairiausių technologijų vartotojams, bet tikriausiai bus mano kasdienio darbo atspindys sprendžiant mažesnes ar didesnes technologines problemas. Trečiajame tinklaraštyje (Neliberaliai) bus kasdienybės įvykių svarstymas ateitininkų ideologijos (neateitininkams aiškiau būtų - krikščioniško socialinio mokymo) šviesoje. Šiaip esu labai kompleksuotas ir bijau bet kokios kritikos, bet protu suprantu, kad kritika verčia tobulėti. Tad jei matysite kad yra mane už ką pagirti - nesidrovėkite, o jei matysite, kad 'pjaunu grybą', nespauskite savyje ir visą kritiką drąsiai išliekite - labai noriu tobulėti. Šiuo metu turiu kelias idėjas įrašams, bet įtariu, kad įsivažiavus gali pritrūkti idėjų*, todėl nesidrovėkite pakišti vieną-kitą mano aprašytoms temoms, pabandysiu pasinaudoti. Jei dar kirba noras kaip nors man padėti** - prisiminkit mano pasiryžimą maldoje ar tiesiog susigalvokit kokį nors pasininką sau ir įgyvendinkit. Lauksim Vėlykų drauge.
 [1/40]
 * Normalūs blogeriai neužsiplėšia parašyti įrašo per dieną dėl lėkštumo, o aš nieko nerašęs - 40, na bet iššūkis yra iššūkis, o kažkas neseniai rašė, kad Lietuva galėtų būti iššūkių valstybė.
 ** Kodėl neturėtų kirbėti?