2013 m. spalio 5 d., šeštadienis

Visai paprastas puslapiukas, parodantis kokios šalyse esu buvęs. Kai pasižiūri į gaublį - tai ne tiek ir daug....


visited 17 states (7.55%)

2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Nokia, fotografijos ir vasara

Jau pora mėnesių naudojuosi Nokia Lumia 720, t.y. toks vidutinės klasės išmanusis, kurį įsigijau daugiau iš noro pabandyti kažką kitokio nei visi kiti, nei norėdamas "geriausio smatfono". Nesigailiu, netgi džiaugiuosi ir visai tampu nokia/WP8 advokatas. Gal man ir bet kuris telefonas patiktų, kuris veikia ir turi dauguma reikalingų funkcijų. Viena iš funkcijų, kuri man sukelia keistus jausmus - fotografavimas (bijau kad man gali nebereikėti foto aparato, kurį jau naudoju daugiau nei metus), o gaudyti vaizdus man patinka. Vis dėl to, taip kaip su foto aparatu - su telefonu nenufotografuosi, bet greitus kadrus ar momentus, kai fotoaparatas paliktas, gerai užpildo ir gudrafonas.
Tai va tokia popietė buvo anadien.

Gražių jums likusių vasaros  dienų!

Vytautas

2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

Džekas Ryčeris - įspūdžiai po filmo

Vakar baigdamas darbą net nesapnavau kad papulsiu kur nors netoli kino teatro. Priešsavaitgalinėmis  nuotaikomis su Pačia nusprendėme aplankyti prekybos centrą, kuris kaip tyčia buvo Akropolis. Įveikę alkį ir kelis apsipirkimo raundus stovėjome prie kino teatro ir galvojom: "Gal kokį filmą pažiūrėti". Visiškai nuotaikos vedami atsisakėm žiūrėti "Vargdienius", nes drama. Pasirinkome kriminalinę dramą "Džekas Ryčeris". Visiškai nieko apie filmą nežinojau prieš įeidamas į salę, net gi to, kad pagrindinis aktorius - Tom Cruise (buvo malonus siurprizas). Po filmo supratau, kad šitas filmas pataikė į mano intelekto lygį ir jo nenustelbė (kaip buvo su "Hobitu"), todėl jaučiau labai didelį malonumą, gal beveik ir katarsį. Labai noriu pasidalinti visais įspūdžiais iš filmo, bet nenoriu išduoti filmo intrigos, tai pabandysiu kažkaip išlaviruoti.
Jau pati pradžia patraukė istorijos pasakojimu vaizdais, be jokio teksto tik ikoniniais kadrais ir netrukdančia "gaudyti mintį" muzika. Gal aš jau per daug pratęs prie standartinių detektyvų, tai 15 minučių intro (laiko tikrai nematavau) buvo šabloninis detektyvas pateiktas tikrai labai estetiškai.
Veliau siužetinė linija nebuvo perdėm naujoviškai ir orginali, labiau primenantį seną gerą "Robiną iš miško" ar "Tadą Blindą", bet filmo juokeliai jį pakėlė tiesiog į visai kitą lygį. Juokas ištinka netikėtai ir tikrai subtiliai, kai maža užuomina laidžia fantazijai nusipiešti atskirus nukrypimus nuo siužeto ar net visai naujas istorijas. Čia tikriausiai scenaristui reiktų paspausti dešinę ir padėkoti už tikrai vertingai išleistus 11 litų. Smagu ir tai kad filmo nuotaika yra gana rimta, susikaupus, kaip detektyvo ar įtempto veiksmo filmo, bet tos jumoro pauzės tokios nelauktos ir neparuoštos, kad gali suabejoti ar jie čia iš vis rimtai (nėra foninio juoko, tai ne visi žino ar čia reikia juoktis, todėl dažnokai girdėjau tik savo juoką salėj).
Filmo kulminacija irgi neapsiėjo be netikėtų pokštų, bet dėl vieno siužetinio sprendimo aš turėčiau ir nepalankių pastabų. Nesvarbu, kad visi žiūrovai pritarė herojaus elgesiui ir lengviau atsikvėpė po jo poelgio, bet ne visus poelgius gali pateisinti vien dėl to, kad "taip papraščiau".
Galutinė išvada yra labai teigiama - filmo žiūrėjimas buvo tikras malonumas, todėl jį drąsiai rekomenduoju. Gal kiek konkretesnis aprašymas yra čia, bet jaučiu kad mano nuotaika po filmo panaši.

2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Jau visi pasiuto rašyti apie Google Maps'ų "Street view" vaizdą Lietuvoje. Tai net ir man knietėjo ką nors "savo" susirasti. Radau mūsų automobiliuką priparkuotą prie žmonos darbo:


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Gal ir smagi funkcija, juolab, kad labai šauniai įsideda į tinklaraštį. 
 Nors pažiūrėjus ką žmogus sėdėdamas prie kompiuterio gali sužinoti apie betkužmogų, darosi truputį nejauku...



Na bet tai tik dar kartą parodo, kad reikėtų visada elgtis teisingai ir nereikės bijoti viešumo.

2012 m. liepos 17 d., antradienis

dovanos iš dangaus

Visi mano draugai, su kuriais buvau susitikęs per pastarąjį mėnesį, jau žino, kad turiu foto aparatą ir ne todėl, kad visi to būtų labai laukę (čia tik aš vienas laukiau), bet todėl kad jau spėjau visiem įkyrėti befotografuodamas kiekvieną žingsnį. Supratau kad noriu fotografuoti ir bent truputį išmokti manipuliuoti įvairiomis aparato funkcijomis. Tam reikalui įsigijau tokį daiktą: Canon powershot G1 X. jis yra vienas iš tų "hibridų", kuriame bandoma išlaikyti aukštą nuotraukų kokybę (kaip profesionaliame), bet tuo pačiu padaryti jį nedidelį (be to ir objektyvas nekeičiamas). Kol kas abiem aspektais esu labai patenkintas, na gal kasdieniam nešiojimui labiau tiktų dar mažesnis variantas, bet nuotraukų kokybė atstoja tokį nepatogumą. Esu labai patenkintas tuo, kad naudojant "auto" nustatymus ir nelabai ką teišmanant apie fotografavimą, nuotraukos gaunasi geresnės už vidutines (bent man taip atrodo). Na ar tikrai taip yra, spręskite patys, labiau pasisekusias dėsiu čia. Smagiausia žaisti su visokiais efektais, kurie jau yra įdėti į nustatymus, tad nebereikia žaisti su photoshop'ais. Jau kelias nuotraukas įkėliau čia ir čia, bet pamaniau, kad tumblr.com nėra pati geriausia vieta publikuoti nuotraukas, todėl atnaujinau seniai užmestą flickr.com account'ą.

2012 m. balandžio 15 d., sekmadienis

Sveikinu su šv. Vėlykom

Vienok jau mano pasiryžimas buvo gavėnios rėmuose, tai visai į temą yra ir šv. Velykos. Aš pastebiu, kad net ir aktyvesni katalikai nepakankamai įvertina šitos šventės vertę. Juk būtent čia yra visa krikščionybės esmė. Būtent šiandien švenčiame pergalę prieš mirtį. Švenčiame aštuntąją dieną, kai pats Dievas mus pakvietė būti pasaulio bendrakūrėjais.
Mėgstu tokį kryžiaus vaizdavimą - be nukryžiuotojo ir su permesta skara (dažniausiai violetine ar sodriai raudona). Jis simbolizuoja prisikėlimą. Simbolizuoja tai, kad kančia už kitus - atneša pergalę. Net ir du paskutiniai mano matyti filmai paremti šita mintimi. Šiandien pažiūrėjau jau seniai atidėtą filmą "Važiuok" 2011, kurį pavadinčiau meditatyviu veiksmo filmu arba kokiu nors mišrūnu iš "Kill Bill" ir "Greiti ir įsiutę". Filmas gal ir nėra ypatingas, bet pasiaukojimas dėl kito, nebijant prarasti savo gyvybės - gilia kabina. Panašiai "sukaltas" ir "Bado žaidynės" 2012, nors tokiu pasakymu galiu papiktinti fantastikos mėgėjus. Pasirodo "Bado žaidynės" - gana kultinė paauglių knygų trilogija, besilygiuojanti į Harį Poterį. Šitą filmą pažiūrėjau visai netikėtai - tiesiog norėjom nueiti į kino teatrą ir pasirodė visai nieko aprašymas, o fantastika tiek man, tiek mano žmonai visai patinka. Po filmo likome labiau nei patenkinti, ne tiek siužetu ir idėjomis, kiek charakterių ryškumu ir sakyčiau labai talentinga kinematografija - ypač pauzėmis. Tyla - galingas įrankis (apie tylos meistrą įrašo pabaigoje), bet jį reikia mokėti valdyti.
Mano šitas sveikinimas, pradėtas Velykų dieną ir nusikėlęs į Atvelykį,  atsirado po dviejų savaičių tuštumos. Šita mano tyla tikrai nėra kažkaip meistriškai apgalvota ar sustrateguota, o tiesiog natūraliai - ištiko.
Šiandien manė vėl nustebino mūsų parapijos klebonas - per pamokslą pakeitęs mano požiūrį į apaštalą Tomą. Visi žinom posakį "Neviernas Tamošius" ar tiesiog atsimenam  Jono evangelijos aprašymą, kad apaštalas Tomas prisiekinėjo nepatikėsiąs Jėzaus prisikėlimu, kol neįdės piršto į jo žaizdas. Kaip ir mes niekuo netikim, kol nepačiupinėjam ar neparagaujam. Pasirodo - tai sveikai mąstančio žmogaus savybė, nes tik patyrę Dievo buvimą šalia, gali Juo iš tikro tikėti. Tomas, pamatęs Jėzų, "įėjusį durims esant užrakintoms", nebesirūpino žaizdomis ir kitomis detalėmis, bet bandė suvokti džiaugsmą, kurį dovanoja Prisikėlimas.  Ne veltui po to Tomas pasiekė net ir Indiją, skelbdamas gerąją naujieną.
Galiausia, jei vis dar nepavyko pajusti Velykų - rekomenduoju filmą "Popas" 2009. Žiūrėjimo kokybei padėtų trijų kalbų mokėjimas: rusų, vokiečių ir latvių, bet ir angliški titrai nesugadins filmo esmės. Visa laimė, kad ir rusų, ir vokiečių galiu suprasti, dar šiek tiek latvių, gerai kad pastarosios filme buvo visai mažai.
Linkiu to tylaus džiaugsmo, kuris nuramina vidines mūsų baimes ir nerimus.
- Kristus prisikėlė!
- Iš tiesų prisikėlė!

Vytautas [1/∞]

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Paskutintas - NEpaskutintas!

Šiandien norėjau parašyti kokį įspūdingą tekstą, kokia netikėta tema, bet negailestingai artėjant rytui, likau prie įsivertinimo. Tai kaip gi man sekėsi? 
Supratau kad šitame įraše visos išsamios apžvalgos nebus, nes kažkaip pasirodė daugoka, kai pagalvojau apie 40-ies įrašų peržiūrėjimą ir analizę. Po tokio darbelio pasidalinsiu keliomis įžvalgomis, kurios man pasirodė svarbios paminėti.
  • Parašyti gerą tekstą man reikia daugiau nei vieno vakaro po darbo ir visų kitų įsipareigojimų. Populiariausiais tapę tekstai buvo arba mano ilgai nešiotų minčių arba gana ilgo naršymo bei informacijos rinkimo rezultatas.
  • Parašiau daug lėkštų tekstų, dėl kurių retas nori vėl sugrįžti. Būtų ypatingai malonu, jei parašytumėte kurie įrašai jums atrodo verti pasidalinti bent su vienu savo draugu. Galite parašyti numerį ([xx/40]) ar tiesiog apie ką, bet geriau numeris ar bent tikslus pavadinimas. 
  • Tikriausiai pradėti reiktų nuo vieno tinklaraščio, nes šokinėjimas per du (ir kartą trečiame), ganėtinai išblaškė mano ir (kiek itariu) skaitytojų dėmesį. Nebent yra kitaip.
  • Į galą pritrūkau prasmingų idėjų, kurios būtų naudingos skaitytojui, tai pradėjau rašyti apie save ir savo užsiėmimus. Nors iš kitos pusės, tokiu būdu tiesiog pristatau save ir galiu atrasti žmonių, kuriems panašios idėjos ir problemos yra aktualios. Bet jaučiu kad pradėjau susireikšminti.
  • Įtraukti žmones į diskusijas ir komentarų rašymus irgi yra talentas, kurio matyt dar neatskleidžiau. Bet visi komentarai ir padrąsinimai man tikrai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir palaikė kovoje prieš tingulį ar norą miegoti kiekvieną vakarą. Gavau net du kritinius komentarus apie tą patį: žvaigždutes ir paaiškinimus puslapio apačioje. Negavau jokio atsiliepimo, kad žvaigždučių nenaudojimas pagerintų mano tekstus, bet daugiau kritikos irgi nebuvo, gaila truputį.
  • Kaip ir rašant mokyklos rašinius, taip ir šituos įrašus mano produktyvumas didėja artėjant vidurnakčiui ir mažėja artėjant trečiai valandai ryto. Gaila, kad lieka mažai laiko miegui, bet kaip gerai kad yra sugalvoti savaitgaliai!
  • Pasirodo rašymas man nėra svetimas užsiėmimas, tai kol bus skaitančių - gražbyliausiu. Pakeliui gal ką vertingo išmoksiu. 
Visos kitos kilusios mintys jau atrodo kiek pritemptos, todėl čia ir baigsiu. 
Žinau kad mano tekstus pastoviai skaitė apie 20-30 žmonių, tai jei save laikote tame skaičiuje (tai reiškia kad perskaitėte daugiau nei penkis įrašus) prašau pasidalinti savo mintimis, vertinimais, įspūdžiais, patarimais, kritika, nusivylimu ar džiaugsmu (skirkit kokias 15 min.). Su pagyrimais neįsijauskit, nes be pasitikėjimo savimi (nesakau kad man jo netrūksta), man jie nieko daugiau neduoda. Įdomu kokios temos ar kryptys buvo įdomiausios, apie kurias norėtumėte daugiau tekstų? Ar jums labiau patiko man svarstymai, ar geriau nuorodos į protingus vaizdo įrašus/tekstus? O gal reikia kokio derinio, kaip kad mano tekstai, o (pvz.) sekmadieni - ką aš skaičiau/žiūrėjau? Kokiu ritmu turėčiau rašyti? Manau per savaitę būtų produktyvu 2-3 tekstai. Gal turit minčių kaip planuoti tekstus? Kaip rasti temas? Rašykit jei kyla bet kokia mintis, ji tikrai padės man augti (jei čia kam nors rūpi, aišku ;P). Atspėkit kuris įrašas tapo populiariausiu - kas atspės pirmas (arba arčiausiai tikslo) gaus mano jau perskaitytą Computer Bild Patarėjas“ nr. 1/2012 su CD (perlenktas, bet nesutrintas).
Antradieniu planuoju išsamią visų tų 40 -ies tekstų statistinę analizę, apžvalgą ir dar kilsiančias išvadas. Ryt padarysiu pertrauką - manau kad nusipelniau.
Ačiū už dėmesį ir laiką!
Ypač dėkoju Martynui P., Jonui, Andriui, Jurgai, Simonui, Žygimantui, Ingai, Inesai, Sigitui Antanui, Justinai, Juliui, Sauliui, Alfredai, Martynui V., Aidai, Iolantai, Mantui, Vytautui, Vitai, Ingridai, Arūnui, Seržui ir Šarūnei už komentarus!

Vytautas [40/40] I DID IT !!!
Nuotrauka iš ČIA.

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Stalo žaidimų miestas

 Kuris Lietuvos miestas taps stalo žaidimų sostine? Atrodo be konkurencijos buvo yra ir bus Vilnius su savo D6 ir visomis kitomis parduotuvėmis. Kaunas tik bando vytis, ką pastebėjo jau minėtieji D6 ir atidarė filialą prie "Šilo". Nors pats esu iš Kauno, bet negaliu girtis esant kitaip. Apie Klaipėdą nieko negaliu pasakyti, juolab kad net internete nieko neradau (Jei kas radot ir galit mane informuoti, labai nepyksiu). Keista, vienok tai miestas ragavęs vokiškos kultūros (kurioje ir išsivystė stalo žaidimų tradicijos), bet dabar tik pasižymi rusų mažuma ir džiazu (nu gal dar uostu ir jūros švente, truputį). Panevėžys garsėja kuo kitu, bet šiaip tai saugus ir ramus miestas, jei kas jame bando gyventi. O va apie Šiaulius - atskirai.
Jau rašiau (nedaug), kad Šiauliuose yra vieša vieta kassavaitiniams susitikimams žaisti žaidimus, veikia klubas ir Akropolyje YRA stalo žaidimų parduotuvė "Galvosūkių pasaulis". Šiandien mane pasiekė labai džiugi naujiena. "Saulės miestas" (tai ne Šiaulių antrasis pavadinimas, o prekybos centras) paskelbė pavasarinę akciją "Žaismingas pavasaris". Atrodo lakoniškas pavadinimas, bet pasirodo perkant bent dvejose ŠM parduotuvėse už 30Lt. ar daugiau galima laimėti stalo žaidimą! Tai tikra svajonė stalo žaidimų entuziastui ir evangelistui. Žinoma, žaidimai tikrai "popsiški" ir galėjo parinkti labiau įtraukiančius žaidimus, bet už Dixit'o propagavimą galima viską atleisti. Kaip tikras "Monopolio" ne-mėgėjas nekreipiu dėmesio, kad kiekvieną savaitgalį vyksta šio žaidimo turnyrai. Bet pavasariniame leidinyje, kuriame pristatomos daugumos parduotuvių pavasarinės kolekcijos (rūbai, batai, suvenyrai, aksesuarai ir t.t.) yra ir keletas straipsnių. Negalėjau patikėti - visi apie stalo žaidimus! Du interviu su žinomais Šauliuose sportininkais (vienas iš jų krepšininkas, kitas - šaškininkas, aš jo nežinojau, bet matyt žinomas), ir vienas su Žaislų parduotuvės pardavėja, kuri sakė, kad stalo žaidimai darosi vis populiaresni. Dar vienas straipsnis tiesiog aprašė tuos 6-is žaidimus, kuriuos galima laimėti toje akcijoje. PASAKA!
Mąstant racionaliai, labai keista, kad parduotuvė nusprendė prizu pasirinkti stalo žaidimus, kuriuos dar reikia išmokyti žaisti... Beje nepaminėjau, kad tame leidinyje dar buvo ir testukas: "Koks stalo žaidimas Jums labiausiai tinka?". Labai banalus ir paprastas, bet vis tiek smagu matyti tokias pastangas įsiūlyti žmonėms stalo žaidimus. Aišku - idėja nauja, šviežia, bet ir rizika didelė, kad niekas neužkibs, nes šiaip masė yra vangi ir nenusiteikusi mokytis, kad ir tų lengvų taisyklių. Vienaip ar kitaip - širdis dainuoja matant tokius įvykius.
Keletas minčių, kurios kartojosi per tuos straipsniukus, atrodo kaip žinutės, kurias nori marketingistai įdėti pirkėjams į galvas: Smagu žaisti stalo žaidimus su šeima (smagu kad skatina bendravimą šeimoje); Sėdint vienam namie nebūtina riogsoti prie teliko, kai yra geras galvosūkis; Net ir su kompanija vakarėlyje (ar išvykoje prie kokio ežero) galima pasidėti į šoną alaus skardines ir pasiimti Alias'ą (o geriau Dixit'ą, bet čia po to, kai atsibos pirmasis).
Neretas draugas, išmokęs ir pamėgęs stalo žaidimus, man paliudija, kad vis dažniau vakarėlis ar pasėdėjimas su draugais apsieina be alkoholio. Galvodami apie paauglių vakarėlius tėvai galėtų investuoti į vieną - kitą stalo žaidimą, kad, iš neturėjimo ką veikti, nepradėtų ieškoti svaiginimosi būdų.
Ar Šiauliai taps stalo žaidimų sostine - nedrįstu svajoti, bet ženklų ta linkme matosi, telieka džiaugtis ir toliau kantriai aiškinti taisykles naujokam!
Smagių įspūdžių žaidžiant!
Vytautas [38/40]
Nuotrauka iš http://www.meetup.com/animefan/events/51072732/