Mėgstu tokį kryžiaus vaizdavimą - be nukryžiuotojo ir su permesta skara (dažniausiai violetine ar sodriai raudona). Jis simbolizuoja prisikėlimą. Simbolizuoja tai, kad kančia už kitus - atneša pergalę. Net ir du paskutiniai mano matyti filmai paremti šita mintimi. Šiandien pažiūrėjau jau seniai atidėtą filmą "Važiuok" 2011, kurį pavadinčiau meditatyviu veiksmo filmu arba kokiu nors mišrūnu iš "Kill Bill" ir "Greiti ir įsiutę". Filmas gal ir nėra ypatingas, bet pasiaukojimas dėl kito, nebijant prarasti savo gyvybės - gilia kabina. Panašiai "sukaltas" ir "Bado žaidynės" 2012, nors tokiu pasakymu galiu papiktinti fantastikos mėgėjus. Pasirodo "Bado žaidynės" - gana kultinė paauglių knygų trilogija, besilygiuojanti į Harį Poterį. Šitą filmą pažiūrėjau visai netikėtai - tiesiog norėjom nueiti į kino teatrą ir pasirodė visai nieko aprašymas, o fantastika tiek man, tiek mano žmonai visai patinka. Po filmo likome labiau nei patenkinti, ne tiek siužetu ir idėjomis, kiek charakterių ryškumu ir sakyčiau labai talentinga kinematografija - ypač pauzėmis. Tyla - galingas įrankis (apie tylos meistrą įrašo pabaigoje), bet jį reikia mokėti valdyti.
Mano šitas sveikinimas, pradėtas Velykų dieną ir nusikėlęs į Atvelykį, atsirado po dviejų savaičių tuštumos. Šita mano tyla tikrai nėra kažkaip meistriškai apgalvota ar sustrateguota, o tiesiog natūraliai - ištiko.
Šiandien manė vėl nustebino mūsų parapijos klebonas - per pamokslą pakeitęs mano požiūrį į apaštalą Tomą. Visi žinom posakį "Neviernas Tamošius" ar tiesiog atsimenam Jono evangelijos aprašymą, kad apaštalas Tomas prisiekinėjo nepatikėsiąs Jėzaus prisikėlimu, kol neįdės piršto į jo žaizdas. Kaip ir mes niekuo netikim, kol nepačiupinėjam ar neparagaujam. Pasirodo - tai sveikai mąstančio žmogaus savybė, nes tik patyrę Dievo buvimą šalia, gali Juo iš tikro tikėti. Tomas, pamatęs Jėzų, "įėjusį durims esant užrakintoms", nebesirūpino žaizdomis ir kitomis detalėmis, bet bandė suvokti džiaugsmą, kurį dovanoja Prisikėlimas. Ne veltui po to Tomas pasiekė net ir Indiją, skelbdamas gerąją naujieną.
Galiausia, jei vis dar nepavyko pajusti Velykų - rekomenduoju filmą "Popas" 2009. Žiūrėjimo kokybei padėtų trijų kalbų mokėjimas: rusų, vokiečių ir latvių, bet ir angliški titrai nesugadins filmo esmės. Visa laimė, kad ir rusų, ir vokiečių galiu suprasti, dar šiek tiek latvių, gerai kad pastarosios filme buvo visai mažai.
Linkiu to tylaus džiaugsmo, kuris nuramina vidines mūsų baimes ir nerimus.
- Kristus prisikėlė!
- Iš tiesų prisikėlė!
Vytautas [1/∞]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą