Šiandien parašiau sveikinimą su gimtadieniu, naudodamas facebook'o priminimais, kad žmogus šiandien švenčia gimtadienį (be jo net nežinočiau apie tą gimtadienį) bei naudojausi facebook'o žinute. Prisiminiau kad visada taip darau, nes nematau reikalo, kad mano sveikinimą matytų visi, apsilankę to žmogaus profilyje, viešai. Pamaniau - laikas pasidalinti savo mintimis apie Facebook'o kritiką ir liaupses.
Viena pastaba, perskaityta 15min.lt straipsnyje man pasirodė tikrai rimta. Nuolat "kabėdami onlaine" tampame vis labiau apgailėtini, nes puikiai žinome, kad ne prie kompiuterio nuveiktume ką nors vertingesnio, svarbesnio ar pagaliau - įdomesnio. Perskaičius to tyrimo išvadą atrodo kad tikrai "visi kiti" gyvena įdomesnį gyvenimą, o aš vienas sėdžiu prie kompiuterio, fone matau televizorių su nuobodžia pokalbių laida ir kramsnoju neypatingai sveiką maistą. O kai pavydo ir pykčio sau sėkla pradeda dygti ir skleisti žiedus beigi berti sėklas ant kitų - gimsta trolis. Aš tik taip galiu paaiškinti savanoriškai piktus ir beprasmius komentarus rašančius žmones. Entuziastingi tinklaraštininkai džiaugiasi, kai pritraukia prie savo straipsnių tokius žmones - taip sukeliamas tinklaraščio populiarumas ir skaitomumas. Toks ir yra rašančiojo tikslas - kad jis būtų skaitomas. Matyt mažuma yra tų, kurie matydami kitų sėkmes, aktyvią veiklą ir gražias nuotraukas užsidega pasimokyti, pasisemti idėjų ar padaryti kąnors panašaus (ar bent tyliai pasidžiaugti už savo draugų sėkmę).
Vienas nelietuviškas tinkraštininkas/tinklakalbėtojas (Gary Vee) labai aistringai gina socialinius tinklus ir kritikuoja privatumo gynėjus teigdamas, kad per juos grįžta mažo miesteli taisyklės tik žymiai didesnėse bendruomenėse. Jis kalba JAV kontekste, bet ir pas mus galima rasti pakankamai didelių miestų, kad juose žmonės galėtų ištirpti (ar kitaip pradingti). Mažo miestelio taisyklės - kai visi apie visus viską žino, gali sužinoti ar tiesiog prilipdyti stereotipą. Bet gali ir išsiaiškinti melagį, apgaviką ar šiaip kokį trolį. Ačiū Martynui už šviežią tekstą apie mažo miestelio taisykles. Vieno žmogaus balsas tapo kur kas geriau girdimas nei kada nors ankščiau.
Kai kiekvienas pradeda rodyti savo balsą - atsiranda triukšmas, kuris gali paskandinti svarbias ar įdomias žinutes. O ką jau be kalbėti apie įmonių ar pavienių verslininkų reklamą? Martynas rašė apie facebook'o pabaigą. Jau nemažai draugų pastebi, kad nelabai jiems to facebook'o bereikia. Bet facebook'as vis dar gyvas, keičiasi, tobulinasi ir nepanašu kad užsidarinėtų.
Tiek mūsų aptarinėjamas FB, tiek didžiosios paieškos tokios kaip Google ar Bing teigia kad mums padeda susidoroti su informacijos pertekliumi - pateikia mums, algoritmų pagalba, tai kas mums bus įdomu ir reikalinga. Galiausiai paaiškėja, kad visa "randama" informacija internete yra "kaip tik mums" - toks reiškinys vadinamas "informacijos burbulu".
Dar parašysiu apie alternatyvią paieškos sistemą duckduckgo {jau parašiau}, bet smalsiausieji jau dabar gali eksperimentuoti.
Nesakau kad Facebook'as yra vienareikšmiškas gėris, bet savo rašliavas reklamuoju praktiškai tik per jį ir skaitytojų sulaukiu (skelbiu ir per google+, bet lankytojų iš ten nėra labai daug). Tik įtariu, kad mano skelbiamos nuorodos atsiranda ne pas visus ~600-us mano "draugų" informacijos srautuose dėl tų mistiškų algoritmų. Šitoje vietoje padėtų aktyvesnis dalinimasis mano tekstais, bet dalinkitės jei tikrai to norit. Vis dar tikiu, kad mano tekstai suras savo skaitytoją ir be dirbtinų reklamavimo priemonių (žinau - naivu, bet matyt toks jau aš).
Tokios kelios padrikos mintys, jei skaitėt kokį įdomesnė straipsnį ar matėt video apie Facebook'ą ar kitus socialinius tinklus, pasidalinkit, man tikrai įdomu, juk panašu kad tai vis tiek bus interneto ateitis.
Turiningo naršymo!
Vytautas [30/40]
Nuotrauka iš http://knowyourmeme.com/memes/sites/facebook
4 komentarai:
Visai vertingas skaitalas šiai temai: http://www.prospectmagazine.co.uk/2010/06/losing-our-minds-to-the-web/
Vienareiksmiskai pasakyti, kad Facebook yra geris, ar blogis, manau neimanoma. Turi savu pliusu ir minusu. Idomiausia buna, kai randi zinute - labas, ka veiki... po keliu min vel nauja zinute - ko neatrasai?.. Ir tuomet zmogui atrasai, kad tiesiog kompiuteris ijungtas, ijungta Facebook paskyra, o pats buni pabeges :) O dar tie ismanieji, FB jame autimatiskai susikonfiguravo pagal emaila ir jis ijungtas istisa para :) FB geris tame, kad gali susirasti sirdziai malonius zmones, kuriu kitaip rasti kazi ar pavyktu. Juk ir tave radau jame :) Blogis tame, kad kartais labai jau stipriai i ji isitraukiama, ypac FB zaidimuku pagalba, ar tiesiog is neturejimo ka veikti. Anksciau sakydavo - jei apie tave "nepletkina" - taves nera dabar galim sakyt - jei neturi FB profilio - taves nera. Geriau, kad tai nevirstu realybe. Bet ir pabegti nuo to nelabai imanoma, vistik pasaulis tame verda, gyvena keiciasi informacija, pasidalina sekmem ir nesekmem, kaip dar pasidziaugti su visai savo sekme, laime, nusivylimais, jei siandieniniai zmones uzsidare ofisuose, panire i joga, keliauja po pasauli ir taip pasidalina savo isgyvenimais. Gal kartais lengviau pasidalinti su kazkuo neasmeniskai, nei pasikalbeti skambant Michael Buble dainoms, su puodelio arbatos rankoje. Manau svarbiausia nepamirsti, kad ne viska reikia rodyti keliems simtams draugu, ir ne su visais draugaujame realybeje. P.S. Aciu uz sveikinima :)
Martynai, ačiū už nuorodą, matyt dėl to smegenų pokyčio, nesugebėjimo koncentruotis, neįveikiau viso straipsnio vienu ypu (o gal dėl to, kad neteisingą laiką pasirinkau), bet manau įveiksiu vakare.
Jurgita, ačiū už tokį išsamų pasvarstymą. Pritariu, kad FB tėra įrankis, kuriuo reikia išmokti naudoti prasmingai ir išvengti gundymų. Man labiausiai patinka galimybė pasiekti žmones, kuriuos kadaise teko susitikti. Reikai atrasti pusiausvyrą tarp realaus bendravimo ir virtualaus, kad vienas kitą praturtintų.
P.S. Pati viešai išsidavei, kad sveikinau Tave ;)
Čia vienas toks linksmas :) http://5pwn.com/whoever-made-this-had-a-shitty-mom-lol.html
Rašyti komentarą