2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Sportas - sveikata?

Šiandien žaisdamas krepšinį susimušiau pirštus. Skauda dabar, bet rašyti gaunasi! Vaikštau dar ir į treniruoklių salę - na ne Impulsas, bet treniruoklių pasirinkimas yra. Ir kainos nesikandžioja. Smagiausia, kad poveikis jaučiasi, mažėja gelbėjimosi ratas aplink juosmenį, rankų ir kojų raumenys sutvirtėjo, žaisdamas krepšinį jau sugebu ir kelis kartus perbėgti per aikštę neuždusęs. Sportuoju ne dėl rezultatų ir ne dėl kūdumo, bet labiau dėl to, kad ramiai galėčiau valgyti tai ką noriu. Ypač grįžus po "Kaziuko" mugės Vilniuje - meduoliai, "barankos", riestainiai, pyragai, tortai ir t.t. Šiaip tai tikiu, kad sportas sveikata, bet suabejoju kai grįžtu po krepšinio panarintais pirštais, su mėlynėmis.
Pats nebūčiau sugalvojęs vaikščioti į treniruoklių salę, maniau užtenka krepšinio, o vakarais norisi ir namie ramiai pasėdėt...*, krepšinį pažiūrėt. Turiu tik Dievui dėkoti už draugą, kuris nerimsta, nori sportuoti ir išsitempė mane kartu, kad vienam nuobodu nebūtų. Užsikabinau ir aš. Draugas dabar vis rečiau randa laiko - o man visai patiko, kai pradėjo matytis rezultatai. Visi žinom kad sportuoti reikia, kad reikia judėti, prižiūrėti savo sveikatą ir ne tik tada kai jau be daktaro neapsieinama. Bet iš kur traukti tos valios prisiverst apsiauti sportinius batus ir prabėgti kelis kvartalus ar praminti keliolika kilometrų dviračiu? Labai padeda draugai**.
Iškilus diskusijai apie sporto finansavimą nuolat yra užsipuolamas krepšinis ir ypač profesionalūs klubai, kurie mūsų sunkiai sumokėtų mokesčių pinigus atiduoda brangiems legionieriams. Galvodavau, kad čia tik pavydžių kitų sporto šakų atstovai nori atsiriekti didesnį pyrago gabalą. Kol nepadiskutavom su Arūnu Kučiku, kuris tuo metu dirbo Prezidento Valdo Adamkaus patarėjų komandoje ir buvo atsakingas už jaunimo organizacijas bei sportą. Šiaip Arūno tema buvo - jaunimas, bet čia jam dar pripiršo ir sportą. Klausiu "o tai kokia yra Prezidento siūloma sporto politika? - Futbolą ar ir toliau krepšinį remsit?" Jis taip savo būdu nutylėjo, pamąstė kaip čia man kultūringiau atsakyt ir paprastai išaiškino. Prezidentas prioritetu norėtų matyti ne profesionalaus sporto rėmimą, o visuomeninį sportavimą. Finansuoti ne tuos, kurie sportuodami susigadina sveikatą persitempdami, nors ir uždirba padorius pinigus, bet visokias akcijas, renginius ir infrastruktūrą visiems norintiems pajudėti bei gi sudeginti perteklines kalorijas. Tada prisiminiau skaitęs apie ateitininkų sportininkų klubą, kuris visus ragindavo sportuoti ir per įvairiausius renginius organizuodavo mankštas bei visokias rytines maudynes vėsiame vandenyje.
Galiausiai - Jono Pauliaus II-ojo raginimas rūpintis kūnais, nes jie ne mūsų, o Dievo dovanos, kurios yra laikinos. Bet tokią dovaną reikia saugoti ir puoselėti, nes tai nėra mano, o tik paskolinta. Giliau žiūrint į kūno teologiją (daugiau apie lytiškumą) galima pasiskaitinėti čia, o po to čia.
Matyt ne visas sportas yra sveikata, bet jei protingai ir atidžiai - ne vienam praverstų geras draugas ištempiantis pasportuoti. Man asmeniškai žymiai lengviau sportuoti žaidžiant *** ;)

Vytautas [13/40]

* Kompas, feisbukas, filmai, serialiai, desertai, užkandžiai...
** Nebent nepadėtų.
*** Žaidimus mėgstu ne tik stalo!
Pirmoji nuotrauka iš http://www.sportshalloffame.net/about-us/nominate,
antoji iš http://warwicksport.warwick.ac.uk/clubs/

Komentarų nėra: